Skandalingos pataisos: R. Šakalienės ir K. Grybausko versijos radikaliai susikirto

 (128)
Praėjusios kadencijos socialdemokratų parlamentaro Kazio Grybausko Visuomenės informavimo pataisas registravusi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Dovilė Šakalienė teigia nebuvusi informuota apie neigiamą Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus išvadą.
Dovilė Šakalienė ir Kazys Grybauskas
© DELFI montažas

Išvadoje, kuri yra pavadinta „Informacijos skleidimas Danijos ir Estijos žiniasklaidoje", rašoma, kad „demokratinėje visuomenėje spaudos (žiniasklaidos) laisvė apskritai nėra varžoma jokių tiesioginių ribojimų. Konstitucijose įprastai yra įtvirtintas cenzūros draudimas".

„Nuostatų, susijusių su teigiamos ir neigiamos informacijos santykiu, kurio būtina paisyti žiniasklaidos priemonėse, Danijos ir Estijos teisės aktuose nepavyko rasti", - rašoma išvadoje, kurią DELFI perdavė Seimo narių grupė ir kuri datuota 2016 m. lapkričio 10 d.

Reikalavo 50 proc. pozityvo

R. Šakalienė su frakcijos kolegomis Robertu Šarknicku ir Zenonu Streikumi pateikė Visuomenės informavimo pataisas, kuriomis norėjo įpareigoti žiniasklaidą pateikti mažiausiai 50 proc. pozityvios arba teigiamos informacijos, kuri turėtų atsirasti programos pradžioje, arba pirmuosiuose puslapiuose.

Vėliau paaiškinta, kad šias pataisas, kurias kritiškai įvertino žiniasklaidos atstovai, premjeras Saulius Skvernelis, prezidentė Dalia Grybauskaitė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, D. Šakalienė pateikė perėmusi iš buvusios kadencijos socialdemokratų Seimo nario K. Grybausko, dirbusio Kaimo reikalų komitete.

Dovilė Šakalienė
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Socialdemokratai pareiškė nepasitenkinimą, kad D. Šakalienė atsakomybę permeta jų buvusiam nariui, o pati valstiečių parlamentarė kaltinimus atmeta.

„Mano supratimu nesąžininga slėpti pataisų autorystę, todėl atvirai pasakiau, kad man jas perdavė K. Grybauskas. Jo pavardė buvo pataisų ir lydinčiuose dokumentuose, tad nesuprantu diskusijos dėl autorystės. Aš norėjau palikti rengėjo pavardę ir pasirašyti tik kaip teikėja, tačiau teisiškai to negalima padaryti", - sako D. Šakalienė.

„Aš jas pateikiau (ir tai taip pat atvirai sakau), nes K. Grybausko argumentai atliepė mano susirūpinimą dėl kai kurių neigiamų smurtinės ir neigiamą emocinį krūvį turinčios informacijos sklaidos pasekmių. Atvirai pripažinau, kad nepakankamai įsigilinau į galimą įstatyminio reguliavimo poveikį ir tai supratusi atsiėmiau pataisas. Mano kolegos savo parašus ant dokumentų sekretoriate padės rytoj iš pat ryto", - aiškina valstiečių atstovė.

Kas tas K. Grybauskas

K. Grybauskas Seime dirbo nuo 2013 m. kovo mėnesio. Jis buvo išrinktas Ukmergės apygardoje per pakartotinius Seimo nario rinkimus, kurie surengti mirus Juliui Veselkai.

Kazys Grybauskas
Kazys Grybauskas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Jo puslapyje nurodoma, kad 1987-1990 m. politikas buvo Ukmergės rajono liaudies deputatų tarybos narys, vėliau 2003-2013 m. buvo Ukmergės savivaldybės tarybos narys.

Seime nebedirbantis socialdemokratas yra Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos narys, Lietuvos miškininkų sąjungos narys.

Kandidatuodamas rinkimuose ji vis nurodo savo credo: 2016 m. tai buvo „Niekada nesakyk ne", 2013 m. „Jei gali - žmogui padėk".

Aiškėja, kad neišrinktas į Seimą socialdemokratas K. Grybauskas tikriausiai pasiūlė pataisas D. Šakalienei: esą ji domisi žmogaus teisėmis ir smurto problema visuomenėje, todėl galbūt jai būsią įdomu registruoti šias Visuomenės informavimo pataisas.

Deja, anot D. Šakalienės, apie tokioms pataisoms prieštaraujančius parlamento Tyrimų skyriaus susistemintus duomenis ji informuota nebuvo.

Bet, pavyzdžiui, K. Grybauskas sako, kad jokių pataisų pats jis nerengė, tik užsakė tyrimą Seime, kaip tai reguliuojama Estijoje ir Danijoje. Apie tai jis informavo D. Šakalienę, kuri neva pasiskundė dėl neigiamos žiniasklaidos dėmesio ją atleidžiant iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovės pareigų. Tiesą sakant, tuo metu žiniasklaida kėlė klausimą, ar moralu atleisti asmenį, kuris serga onkologine liga.

„Aš ten nesiūliau. Visiškai ne tą rašo, kaip buvo iš tikro. Elementarus dalykas. Viskas buvo gerokai paprasčiau: ji atėjo pas mane pačioje pradžioje, buvo ką tik išrinkta į Seimą, ir ten buvo paprasta šneka apie jos asmeninę patirtį, kai ji susirgo, ją atleido iš darbo ir paskui labai daug kas rašė. Ėjo šneka apie tai, kad galbūt ne visada taip turėtų būti, kažin, ar tai padoru žmogaus atžvilgiu. Tada aš jai pasakiau, kad girdėjau mintį, jog kitose šalyse tą informaciją įdėti į žiniasklaidą nėra taip paprasta, taršyti tą žmogų, vienaip ar kitaip traktuoti, kas su juo atsitiko. Na, ir tada sako: ar parengei. Aš sakau: neparengiau, bet užsakiau parlamentinį tyrimą, kad ištyrinėtų", - sako K. Grybauskas.

K. Grybauskas teigia ir dabar tebemanantis, kad D. Šakalienės pasiūlytos pataisos yra geros ir teisingos, nors jo užsakytas tyrimas parodė, kad Danijoje ir Estijoje tokio reguliavimo nėra.

Paklaustas, kodėl klausė tik apie šias šalis, socialdemokratas aiškino, kad anksčiau buvo girdėjęs, jog tose dviejose valstybėse numatytas toks reguliavimas, bet pasirodė, kad tai netiesa.

Beje, socialdemokratas K. Grybauskas teigia, kad tokią mintį turėjo ne tik jis, bet ir kitas socialdemokratas Egidijus Gaidamavičius bei Antanas Vinkus, buvęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas.

„Aš nerengiau to, kai pamačiau atsakymą, kad tokios įstatyminės praktikos nėra, o tokie dalykai sprendžiami kitais dokumentais", - aiškina K. Grybauskas.

„Šiandien gerą pavyzdį pasakysiu. Iš ryto važiuoju į darbą ir džiaugiuosi, ką kalba per vieną radijo laidą. Sako: pasidžiaukime gera žinia. Šiandien bus gera diena, geras bus oras, nors ir lis. Nu, aš taip nuoširdžiai apsidžiaugiau ta žinia, kad dabar nors ir lyja Ukmergėj, man nuo to netgi ir linksma", - tęsia K. Grybauskas.

Ką pasakė Tyrimų skyrius?

Tyrimų skyriaus buvo klausta apie reglamentavimą Danijoje ir Estijoje. Susistemintoje informacijoje teigiama, kad „demokratinėje visuomenėje spaudos laisvė apskritai neturi būti varžoma jokių tiesioginių ribojimų. Informacijos sklaidai ir raiškai taikomi apribojimai skiriasi priklausomai nuo valstybės, joje vyraujančios kultūros bei nusistovėjusių normų".

Pasak šios informacijos, Leičesterio universiteto studijoje apie žiniasklaidos reguliavimą išskiriamos 3 su viešuoju interesu susijusios sritys, kurių pagrindu galimas viešosios informacijos turinio reguliavimas:

1. Pirmasis susijęs su valstybės saugumo ir vientisumo klausimu bei teisės viršenybės principu (nacionalinio saugumo klausimas).

2. Antrąjį galima sieti su moralės, padorumo principais (rasizmo, seksizmo, perdėtos vertės netoleravimas).

3. Trečiasis principas siejamas su asmens privatumu (nuo informacijos konfidencialumo iki žurnalistų įsibrovimo į privačią žmogaus erdvę).

Tyrimų skyriaus susistemintoje informacijoje teigiama, kad yra nemažai kitų elgesio ir etikos klausimų, keliančių visuomenės susirūpinimą, tačiau laisvės sąlygomis reglamentavimo galimybė nekeliama.

Pasak pateiktos informacijos, Danijos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad bet kuris asmuo turi teisę skelbti savo nuomonę raštu, žodžiu ar spaudoje numatant, kad jis gali būti patrauktas teisminėn atsakomybėn. Cenzūra ir kitos prevencinės priemonės negali būti taikomos.

Pagal Estijos Konstituciją kiekvienas turi teisę laisvai skleisti idėjas, nuomonę, įsitikinimus ir kitą informaciją žodžiu, spaudoje, vaizdais ar kitomis priemonėmis. Ši teisė gali būti apribota siekiant palaikyti viešąją tvarką, visuomenės moralę, teises bei laisves, taip kitų asmenų sveikatą, garbę bei gerą vardą.

Tokia teisė taip pat gali būti apribota valstybės tarnautojų atžvilgiu, dirbančių valstybinės ir vietos valdžios institucijose, siekiant apsaugoti valstybės ar komercines paslaptis, slapta gautą informaciją, kuri tapo žinoma valstybės tarnautojui dėl jo darbo specifikos, siekiant apsaugoti kitų asmenų asmeninį gyvenimą, taip pat teisingumo vykdymo principus. Tačiau, kaip rašo Tyrimų skyrius, cenzūros nėra.

Estijos Konstitucijoje taip pat įtvirtinta nuostata, kad niekas negali būti diskriminuojamas dėl tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, religinių, politinių ar kitų pažiūrų, socialinės ar turtinės padėties, ar kitais pagrindais.

Informacijoje rašoma, kad pagal Danijos Radijo ir televizijos transliavimo įstatymą, kultūros ministras ypatingais atvejais gali nustatyti kitas nei įstatyme įtvirtintos priemonės informacijos turiniui apriboti (ministras gali nustatyti išsamias taisykles, programas informacinių paslaugų tiekėjui). Taip pat visos informacijos teikimo paslaugos vyksta įstatymo numatyta tvarka remiantis sąlygomis, kurias nustato veiklą reglamentuojanti licencija.

Estijos žiniasklaidos įstatyme įtvirtinta, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjas turi teisę laisvai apsispręsti dėl teikiamos informacijos turinio ir vietos. Svarbu, kad viskas vyktų nepažeidžiant valstybės įstatymų bei veiklos licencijos. Siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą bei visuomenės moralės teisėtumą galimi kai kurie apribojimai, tai yra draudimas kurstyti neapykantą dėl rasės, lyties, etninės kilmės, religijos ar religinių įsitikinimų.

Televizijos bei radijo paslaugų teikėjai neturi teisės perduoti informacijos, galinčios sukelti fizinį, psichologinį ar moralinį poveikį nepilnamečiams – tai siejama su programomis, susijusiomis su pornografija, smurto ar žiaurumo propagavimu, taip pat jei gali sukelti žalą fiziniam, protiniam ar doroviniam nepilnamečių vystymuisi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

D. Grybauskaitė ordinu apdovanos Vokietijos kanclerę A. Merkel (22)

Briuselyje, Europos Vadovų Taryboje (EVT) dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį įteiks valstybinį apdovanojimą Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Vokietijos lyderė Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanojama už asmeninį indėlį plėtojant dvišalius santykius.

„Valstiečiai“ įsiamžino prie juos vaizduojančio „Keulė Rūkė“ priešinio (118)

Politikos aktualijoms neabejingas restoranas „Keulė Rūkė“ birželio 1-ąją paskelbė, kad nuo šiol ant jo išorinės sienos, šalia besibučiuojančių Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino, puikuosis trys „valstiečiai“: Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis.

Orai: po Joninių kitą savaitę – įspūdinga šiluma (22)

Artimiausiomis dienomis danguje vis dažniau matysime debesis. Šventinį penktadienio vakarą, tikėtina, kad dangus neprakiurs, nors naktį nuo lietaus išsisukti jau nepavyks. Pirmoji savaitgalio diena bus vos gaivesnė, daug kur lis, pakils smarkus vėjas. Sekmadienį kritulių bus mažiau, temperatūra nesikeis. Panaši diena mūsų laukia ir pirmadienį. Visgi, nuo antradienio orai keisis ir į gerą pusę – laukia įspūdingas šilumos šuolis.

Tragikomedija Vilkaviškio rajone: vaiką ketvirtąkart išvežė į globos namus, šis ir vėl pabėgo (146)

Trečiadienio vakarą Vilkaviškio rajone gyvenantis 13-metis ketvirtą kartą išvežtas į Kybartų vaikų globos namus. Iš čia jis jau buvo triskart pabėgęs – vis sugrįždavo pas psichikos negalią turinčią mamą. Ketvirtadienį 13-metis iš vaikų namų pabėgo ketvirtąkart.

Kėdainių rajonas – juodosios statistikos viršūnėje (91)

Neretai džiaugiamasi, jog Kėdainių rajone žmonėms išties gera gyventi. Nedarbo lygis čia gana žemas, o vidutinis mokamas atlyginimas pralenkia net Kauną. Deja, egzistuoja ir tamsioji statistikos pusė – lyginant su kitomis savivaldybėmis čia gyvenimo trukmė mažesnė 2 metais, ypač didelis kūdikių mirtingumas, o alkoholio prieinamumas – taip pat gana didelis. Kas lemia šių negerovių priežastis ir kaip rajonui išbristi iš tos duobės?