Skandalas: D. Šakalienė teigia pateikusi socialdemokratų rengtas įstatymo pataisasG. Kirkilas tai vadina nesąmone, neigia ir A. Butkevičius

 (866)
Skandalą sukėlusios įstatymo pataisos, kuriomis siekta nurodyti žiniasklaidai publikuoti proporcingai lygiai teigiamų ir neigiamų žinių, buvo parengtos Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų iniciatyva dar praėjusios kadencijos Seime.
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Priežastis, kodėl jos nebuvo priimtos dar tuomet, esą buvusi labai paprasta. Kaip DELFI šeštadienį sakė buvę tokių pataisų rengėjai, tiesiog tuo metu nevyko plenarinė Seimo posėdžių sesija.

DELFI išsiaiškino, kad šias pataisas penktadienį įregistravusi dabartinės Seimo valdančiosios daugumos atstovė, „valstiečių“ frakcijai priklausanti Dovilė Šakalienė jas pateikė, bet pati jų nerengė.

Visą parengtą įstatymo pataisų paketą politikei perdavė jas rengęs praėjusios Seimo kadencijos narys, socialdemokratas Kazys Grybauskas.

Pastarojo susitikimą Seime su D. Šakaliene surengė jos dabartinė padėjėja Seime Gražina Ananikovienė, anksčiau dirbusi paties K. Grybausko padėjėja Seime. Tai DELFI patvirtino pati parlamentarė.

Iniciatorius – Kaimo reikalų komitete

Žiniasklaidai apynasrį užmauti siekiančių pataisų rengimo socialdemokratai ėmėsi prieš pat praėjusius Seimo rinkimus, jau prasidėjus rinkiminei kampanijai.

Vienu iš šių įstatymo pataisų iniciatyvos autorių buvo praėjusios kadencijos Seimo narys, socialdemokratas Kazys Grybauskas, dirbęs tuometiniame Seimo Kaimo reikalų komitete. Šeštadienį DELFI tai patvirtino ir jis pats.

K. Grybauskas teigė, kad mintis imtis įstatymu įpareigoti žiniasklaidos priemones viešinti proporcingai gerų ir blogų naujienų kilo po apsilankymo viename iš Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos renginių.

„Tai čia idėja tokia kilo po vieno iš jų renginių. Ten toks yra Egidijus Gaidamavičius, irgi socialdemokratas, tai čia jo buvo mintis, net jis į savo rinkimų programą tą buvo įrašęs. Ir man tas pasirodė įdomu, bet aš tų pataisų neparengiau, jos nebuvo įregistruotos“, – DELFI sakė K. Grybauskas.

Kazys Grybauskas
Kazys Grybauskas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Buvęs parlamentaras neslėpė, kad tuomet, dirbdamas Seime, jis oficialiai kreipėsi dėl tyrimų apie tokios reguliavimo praktikos žiniasklaidoje patirtį užsienio valstybėse.

„Tai čia nieko slapto nėra. Oficialiai buvo kreiptasi, ir komisija Seime buvo atlikusi ir tyrimus, kaip yra kitose valstybėse. Turiu mintyje, konkrečiai Danijoje ir Estijoje“, – sakė K. Grybauskas.

Paklaustas, kokie buvo tų tyrimų rezultatai, politikas teigė, esą jam buvo atsakyta, kad tokios praktikos kitur nėra, ir jis tuomet pataisas padėjęs į stalčių.

K. Grybauskas neneigė, kad galimai buvusi jo padėjėja tas pataisas atnešusi dabartinei savo darbdavei, Seimo narei D. Šakalienei, o pastaroji jas įregistravo.

„Dovilę aš pažįstu, ji kovotoja, drąsi. Tai jei ji gavo tą informaciją, tai gal ir pateikė. Aš pats jos nei prašiau, nei kažkur kažką spaudžiau“, – sakė K. Grybauskas.

D. Šakalienė sako iki susitikimo Seime K. Grybausko nepažinojusi.

Pats buvęs Seimo narys teigė D. Šakalienės teiktoms pataisoms „iš esmės pritariantis“.

„Jūs pažiūrėkit, kiek gražių renginių būna, kiek veiklos bendruomenėse! Bet ne, žiniasklaidai tas neįdomu, tik skandalai. Tai gal ir nebūtų čia jau labai blogai, jei kažkiek tų proporcijų būtų laikomasi”, – tikino socialdemokratas.

Norėjo įpareigoti laikytis teigiamos ir neigiamos informacijos proporcijos

DELFI primena, kad Seimo nariai „valstiečiai“ D. Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas šią savaitę Seime registravo įstatymo pataisas, kuriomis žiniasklaidos priemonės būtų įpareigojamos savo turinyje laikytis teigiamos ir neigiamos informacijos pateikimo proporcijos.

Į tai stipriai sureagavo ne tik žurnalistų bendruomenė, bet ir politikai, politikos apžvalgininkai, pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Suabejota, ar minėtomis pataisomis nesiekiama cenzūruoti žiniasklaidos, ar nebus kišamasi į žiniasklaidos turinį, o patiems Seimo nariams, teikusiems tokią pataisą, kai kurie iš komentavusiųjų pasiūlė psichiatro konsultacijas.

Dar penktadienio vakarą metamus kaltinimus žiniasklaidos cenzūra neigusi ir mūru už savo teiktas pataisas stojusi Seimo narė D. Šakalienė naktį į šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje parašė pataisas atsiimsianti.

„Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“, – parašė politikė.

Dovilė Šakalienė
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Domantas Pipas

Nuo to laiko parlamentarė dingo iš viešosios erdvės: ji neatsiliepia į telefono skambučius, neatsakinėja į žinutes ir elektroninius laiškus.

D. Šakalienė: „Taip, aš teikiau ne savo rengtas pataisas“

Šeštadienio vakarą į DELFI žinutę atrašiusi Seimo narė D. Šakalienė pripažino, kad teikė Seimo nario K. Grybausko jai pateiktas pataisas.

„Ironiška, bet, matyt, dėsninga, kad mano užsidegimas pagaliau pasiekti pokyčių sprendžiant nerimą keliančią visuomenės psichikos sveikatos situaciją tapo mano silpnąja vieta. Pono Grybausko prašymas padėti įgyvendinti jo palikimą – kaip man buvo pristatyta, jo svarbiausią darbą – žmogiškai atrodė labai suprantamas, juolab, siejosi su mano veiklos sritimi“, –atrašė parlamentarė.

Tačiau D. Šakalienė ir šeštadienį laikėsi pozicijos, kad daugelis Lietuvos žiniasklaidos priemonių neįvertina savo daromo neigiamo poveikio visuomenei.

„Taip, dabar suprantu, kaip sėkmingai galima buvo pasinaudoti manimi, sukuriant teisminį precendentą cenzūruoti žiniasklaidą, kokiais spąstais tai galėjo tapti. Ir tai būtų absurdas, nes man pačiai žodžio laisvė yra gyvybiškai svarbi.

Todėl atsiimu pataisas ir ieškosiu kito kelio sumažinti smurtinės ir neigiamą emocinį krūvį nešančios informacijos kiekį mūsų viešojoje erdvėje. Dirbsiu, kad turėtume daugiau kokybiško turinio, daugiau šviesos“, – teigė D. Šakalienė.

Nesigynė, kad tapo politinių intrigų auka

Šeštadienį paklausta, ar nesijaučia tapusi politinių intrigų auka, D. Šakalienė nesigynė: „Nesu akla, matau, kaip pradžiuginau poną Butkevičių ar kai kuriuos savo frakcijos kolegas. Suprantu, kad nesu patogi, ir neatsargiai priėmusi socdemų dovaną, buvau šių panaudota kaip vėzdas valstiečiams. Nors lygiai taip pat puikiai matau, kaip naudinga būtų ir kai kam iš savų sužlugdyti mane dabar, kai tapau Kęstučio Pūko (Seimo nario, neseniai pasitraukusio iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos, kuriam dėl galimo seksualinio priekabiavimo prieš įsidarbinti ketinusias merginas Seime rengiama apkalta – aut. past.) specialiosios komisijos pirmininke, o ateina radikaliai konservatyvios Konstitucijos pataisos, kurioms priimti valstiečiams žūtbūt reikės „Tvarkos ir teisingumo“ balsų.“

DELFI primena, kad dar penktadienio vakarą politikė aršiai gynė savo poziciją, esą įregistruotos pataisos jokiu būdu neįteisina žiniasklaidos cenzūros ir yra reikalingos.

„Kaltinimai cenzūra yra visiškai neteisingi, nes jokios cenzūros čia nėra – niekur nėra parašyta tose pataisose, kad negalima skelbti informacijos ir į turinį nėra kišamasi. Dėl neteisingų kaltinimų atsiimti pataisas nėra prasmės, tad ne, nesiruošiu to daryti“, – tuomet sakė D. Šakalienė.

Galiausiai šeštadienį DELFI parlamentarė pacitavo šviesios atminties filosofą, buvusį Europos Parlamento narį Leonidą Donskį.

„Ir dar. Visiems, kurie apipylė mane patyčiomis, noriu priminti savo bičiulio Leonido žodžius iš „Baltosios knygos“: „Neįmanoma gerai jaustis šalyje, kurioje socialinė patologija, smurtas, kriminalinės kronikos ir politiniai skandalai traktuojami daug rimčiau ir pagarbiau nei intelektualinis gyvenimas ir kultūra. Dar linksmiau darosi, kai išgirsti kaip TV ir spaudos bosai su šventu įsitikinimu įrodinėja, kad tai ir yra tikrasis medijų demokratizmas“, – pokalbį baigė Seimo narė D. Šakalienė.

Pataisos žiniasklaidos tramdymui – prieš Seimo rinkimus

Panašios nuomonės kaip buvęs parlamentaras K. Grybauskas laikosi ir kitas socialdemokratas, K. Grybausko nurodytas kaip Pagyvenusių žmonių asociacijos atstovas, 45-erių vilnietis verslininkas Egidijus Gaidamavičius.

Šis politikas rinkimų į dabartinės kadencijos Seimą metu buvo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas vienoje iš Panevėžio rinkiminių apygardų.

Rinkimų kampanijos metu politikas suspėjo pasižymėti tuo, kad ant kojų sukėlė visą Panevėžio policiją, pranešdamas apie pavogtą jo vienerių metų prabangų visureigį. Kai policija automobilį surado ties miesto Civilinės metrikacijos rūmų pastatu, E. Gaidamavičius prisiminė, kad pats čia jį ir pastatė.

Viešose prieigose E. Gaidamavičiaus pavardė nurodoma kaip energetikos, šildymo ir finansų konsultacijų bendrovės „E-Strategija“ direktoriaus.

Tiesa, kai kurios K. Grybausko ir E. Gaidamavičiaus pateiktos versijos apie pataisų rengimą nesutampa ar net viena kitai prieštarauja.

„Timbex“ biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius.
„Timbex“ biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius.
© Gamintojo archyvas

DELFI šeštadienį susisiekus su E. Gaidamavičiumi, politikas neslėpė buvęs minėtų pataisų vienas iš iniciatorių, ir apie jas netgi įrašęs savo rinkimų programoje. Jis patvirtino, kad dėl pataisų bendravo su tuometiniu Seimo nariu, partijos bičiuliu K. Grybausku.

Politikas minėjo užsienio šalis, kuriose, pasak jo, įstatymu yra reglamentuota, jog pirmuosiuose puslapiuose ar anonsuose negali būti publikuojama neigiamo turinio informacija. Kaip pavyzdį jis minėjo Danijos, Lenkijos žiniasklaidą.

Vakarų valstybėse esą tai nieko nestebina

„Vakarų valstybėse tas nieko nestebina, ten demokratija labiau subrendusi. Pas mus, deja, šiuos klausimu dar ne kažką“, – sakė E. Gaidamavičius.

Jis kiek kitaip nei K. Grybauskas aiškino, kodėl minėtų pataisų nebuvo pateikta praėjusios kadencijos Seimui.

„Tai čia labai paprastai. Matote, tuo metu tiesiog nevyko sesija (Seimo posėdžių). Bet pataisos buvo parengtos, tai dabar jas matomai copy-paste ir pateikė“, – sakė politikas.

DELFI primena, kad paskutinė praėjusio Seimo sesija vyko nuo 2016-ųjų metų rugsėjo 10-osios iki lapkričio 10-osios dienos.

Tiesa, paklaustas, ar D. Šakalienės įregistruotos pataisos buvo identiškos jo ir kolegų rengtoms, E. Gaidamavičius tikino to negalįs pasakyti.

„Aš parsisiunčiau jas (D. Šakalienės pataisas – aut. past.), bet dar jų neskaičiau. Tą padarysiu kitą savaitę, ir tikrai galėsiu ir pakomentuoti, ir pasakyti, ar jos keistos, ar ne“, – teigė jis.

Socialdemokratas neslėpė, kad „situacija žiniasklaidoje nėra gera“, ir sakė, kad reguliavimas reikalingas.

„Niekas nekalba apie turinį. Kalba eina apie pirmuosius puslapius. Mes nesakėme, kad kištis į turinį, tik kad būtų apribota, jog pirmuose puslapiuose ar anonsuose nebūtų tai (turinys – aut. past.), o tik nuorodos. O kituose puslapiuose – gali būti. Žiniasklaida yra vis tik ketvirtoji valdžia ir su ja reikia, kaip sakoma, bendrauti“, – teigė E. Gaidamavičius.

G. Landsbergis kalba apie socialdemokratų diversiją prieš „valstiečius“

Šeštadienį paprašytas pakomentuoti faktą, jog didžiulį rezonansą sukėlusias pataisas rengė ne „valstiečiams“ atstovaujanti D. Šakalienė, o socialdemokratai, opozicinės Seimo konservatorių frakcijos seniūnas ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė: „Tiesą pasakius, manęs labai nenustebino ši žinia. Pažinodamas Dovilę, stipriai abejojau, ar ji pati galėjo sugalvoti (pataisas), kuriomis būtų praktiškai įteisinta žiniasklaidos cenzūra. Dabar, kai aiškėja, kieno ausys už to kyšo, man situacija, tiesą sakant, primena socialdemokratų diversiją prieš koalicijos partnerius „valstiečius“. Pastarieji pakankamai tvirtai laikėsi ir dėl „Lietuvos geležinkelių“, ir kitais klausimais, tad nieko keista, kad pasitaikius progai, socialdemokratai už jų „šėryklų“ atėmimą smogė „valstiečiams“ jų pačių rankomis“.

Pasak parlamentaro, kilusi visuomenės reakcija iš dalies gali būti naudinga ir kai kuriems „valstiečiams“, kuriems D. Šakalienė esą yra frakcijoje neparanki.

„Seimo narė turi savo tvirtą poziciją – ir šeimos sampratos, ir kitais klausimais, kuri tikrai ne visuomet atitinka kitų, labai įtakingų „valstiečių“ frakcijos atstovų poziciją. Dėl to frakcijoje, ne paslaptis, jau kurį laiką tvyro didelė įtampa. Nepamirškime, kad netrukus Seime gali būti teikiamos svarbios „valstiečių“ siūlomos pataisos, netgi Konstitucijos keitimo, kurias aš pavadinčiau tiksinčia bomba, ir, mano nuomone, D. Šakalienė galbūt joms nepritartų. Dabar gi, Dovilei susideginus ant politinio laužo, iš esmės naudos turi tiek socialdemokratai, tiek „valstiečiai“. Kaip sakyti, vienu šūviu du zuikiai“, – sakė G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Jis teigė negalintis prognozuoti, kaip ši žinia (paaiškėjus, kas rengė D. Šakalienės teiktas pataisas – aut. past.), jeigu ji pasieks viešumą, paveiks pirmadienį vyksiantį Seimo valdančiosios koalicijos posėdį ir jame svarstomus klausimus.

DELFI šeštadienį susisiekus su premjeru Sauliumi Skverneliu, pastarasis neslėpė nustebimo išgirdęs, kaip ir kur gimė minėtų pataisų tezės.

„Ne, man tai nebuvo žinoma. Taip, aš dirbau praėjusioje Vyriausybėje, bet nieko apie tai nežinau. Prie ko čia Vyriausybė, jei kažkoks Grybauskas ten kažkur kažką teikė ar rengė? Kokie čia gali būti komentarai? Aš jau vakar sakiau, kad bet kokie bandymai reguliuoti žiniasklaidą yra nepriimtini ir netoleruotini“, – sakė „valstiečių“ frakcijos vienas iš lyderių S. Skvernelis.

Socialdemokratų vadovybė neigia rengusi pataisas

„Galiu užtikrinti, kad mūsų frakcija nieko panašaus į šį nesąmoningą įstatymo projektą nėra rengusi“, – DELFI sakė socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Telefonu atsiliepęs Seimo vicepirmininkas ir LSDP pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, paklaustas, kodėl K. Grybausko rengtų pataisų nebuvo teikiama praėjusioje kadencijoje, tvirtino nieko apie tokias pataisas negirdėjęs.

„Nežinau, ką jis ten galvojo ar ką ten sugalvojo (K. Grybauskas – aut. past.), bet mūsų frakcija niekada neteikdavo jokių pataisų, kurios blogintų spaudos gyvenimą. Nie-ka-da!“ – paskutinį žodį išskiemenavo G. Kirkilas.

Politikas pabrėžė pirmą kartą girdintis apie tokių pataisų rengimą, juolab, socialdemokratų atstovo.

„Nesąmonė (kad buvo teikta – aut. past.). Nei frakcijoj apie tai buvo kalbama, nei kas teikta praeitoje kadencijoje buvo. Tikrai ne. Pirmą kartą apie tai girdžiu“, - DELFI teigė G. Kirkilas.

Jis teigė, kad jo atstovaujama partija ir jos frakcija Seime niekada nepalaikytų tokių pataisų, nes tai prieštarautų, pasak G. Kirkilo, LSDP programai.

Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas
© DELFI / Domantas Pipas

„Mes programoje labai aiškiai pasisakome apie žiniasklaidos laisvę ir viešumą. Tai net jei kas ir sugalvotų, tokių pataisų net pateikti negalėtų“, – sakė G. Kirkilas.

Vertindamas dabar Seime „valstiečių“ įregistruotas pataisas, G. Kirkilas teigė, kad toks žingsnis yra neapgalvotas.

„Kaip suprantu, nepasitarta net su frakcija, ir tie politikai, kurie tą daro, tai tiktai užtraukia labai negatyvų požiūrį iš visuomenės ir iš žiniasklaidos savo partijai ir savo frakcijai. Tai žinot, negalima pateikti kažkokių tai kertinių pataisų, visiškai atsiribojant nuo Konstitucijos, nuo viso teisinio reguliavimo. Jūs dabar paklauskit tų pataisų rengėjų, ar jie žino, koks yra reguliavimas realiai (žiniasklaidos – aut. past.), savireguliavimas? Jie, aišku, nežinos. Bet sugalvojo ta proga, kad čia biškį pateiks daugiau teigiamos informacijos ir sumažės savižudybių! Tai čia labai naivus požiūris. Visiškai neadekvatus ir visiškai nesuvokiantis mūsų teisinės bazės“, – LSDP poziciją išdėstė vienas iš socialdemokratų lyderių.

Komentuodamas D. Šakalienės teiginį, kad pataisas rengė ne ji, o būtent socialdemokratai, G. Kirkilas tai pavadino gynybine politikės pozicija: „Na, tai matyt, dabar jau ji bando taip gintis. Jeigu dabar čia pažiūrėjus, kas kur ten ką galvojo ir kur ką teikė, kokie projektai buvo Seime, tai čia, žinot, visko galima prisigalvoti. Bet tokios pataisos niekada nebūtų mūsų frakcijos vardu pateiktos“.

Ne pirmasis bandymas užčiaupti žiniasklaidą ar ją reguliuoti

DELFI primena, kad D. Šakalienės, Z. Streikaus ir R. Šarknicko pateitos pataisos – ne pirmas politikų bandymas užčiaupti žiniasklaidą ar ją reguliuoti.

Vos pradėjęs darbą šis Seimas vienu pirmųjų įstatymų priėmė Civilinio kodekso pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo, kuriomis politikams buvo atrištos rankos juos kritikuojančią žiniasklaidą užtampyti teismuose.

Šios pataisos buvo parengtos praėjusios kadencijos Seimo, o jas rengė socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovauta Teisingumo ministerija. Naujos sudėties Seimui priėmus įstatymo pataisas ir kilus skandalui, jas vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šios pataisos suteikia galimybę persekioti ne tik žurnalistus, bet kiekvieną Lietuvos žmogų vien už tai, kad jis turi kritinę nuomonę apie viešuosius asmenis, apie Vyriausybę, politikus“, - tuomet sakė prezidentė.

Po kilusio skandalo parlamentarai tuomet priimtas įstatymo pataisas atšaukė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Kaune į diakonus pirmą kartą įšventinti penki vedę vyrai (13)

Šeštadienį Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, susirinkus gausiai tikinčiųjų miniai, penki vedę įvairių profesijų vyrai įšventinti diakonais.

Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, parėmusių Britaniją teritoriniame ginče su Mauricijumi (45)

Lietuva šią savaitę buvo viena iš nedaugelio šalių, Jungtinėse Tautose (JT) parėmusių Britaniją jos teritoriniame ginče su Indijos vandenyne esančia valstybe Mauricijumi.

Laikinasis LNOBT vadovas S. Žutautas: teatre raganų medžioklės nebus (32)

Penkiolika metų Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) vadovavusį Gintautą Kėvišą birželio viduryje pakeitęs bankininkas, finansų ekspertas Sigitas Žutautas tikina nepradėsiąs teatre raganų medžioklės ir žada dirbti su visais, kurie to norės ir sieks būti naudingi įstaigai.

Į Vilnių atvežamas Teofiliaus Matulionio sarkofagas (191)

Šeštadienio vakarą Vilniaus arkikatedroje bus iškilmingai sutinkamos Teofiliaus Matulionio, kurį rengiamasi skelbti palaimintuoju, relikvijos – sarkofagas su jo palaikais.

Neringoje rengiama didžiausia vestuvių ceremonija (10)

Šeštadienį per Jonines Neringoje rengiama didžiausia vestuvių ceremonija pagal XIX amžiaus Mažosios Lietuvos tradicijas.