Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) nuomone, dar kartą keisti referendumo dėl ES įstatymą ir sušvelninti jo keliamus reikalavimus, kaip siūloma, dabar nebederėtų, nes toks žingsnis reikštų, kad keičiamos „žaidimo taisyklės“ siekiant sau palankaus žaidimo rezultato, kitaip tariant, manipuliuojama įstatymais, sakoma pranešime spaudai.
Kaip žinoma, referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkimų sąrašus. Sprendimas laikomas priimtu, jei jam pritaria daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių žmonių, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkimų sąrašus.

Pritardamas vienam iš referendumo organizavimo tikslų – padidinti visuomenės informuotumą apie stojimą į ES ir įvairias jo pasekmes, LLRI atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra paplitęs noras apie stojimo į ES naudą „apšviesti“ absoliučiai visus šalies piliečius. Deja, tai yra neįmanoma ir vargu ar to turėtų būti siekiama dėl kelių priežasčių.

Viena vertus, visi šalies gyventojai niekada neturės pilnos informacijos apie viešosios politikos klausimus (o stojimas į ES yra vienas iš jų), nes dažniausiai tam neturi asmeninių paskatų. Dar daugiau, jei yra žmonių, nežinančių pagrindinių savo šalies politinių institucijų, neverta tikėtis, kad jie išmanys stojimo į ES subtilybes.

Antra vertus, Lietuvos gyventojai, kuriems narystė ES svarbi dėl jų darbo, interesų ar kitų dalykų, jau yra surinkę pakankamai informacijos ir apsisprendę dėl balsavimo. Todėl papildomos švietimo pastangos turi būti sutelktos informuoti būtent mažiausią priėjimą prie informacijos šaltinių turinčius Lietuvos gyventojus. Reikia nepamiršti, jog švietimo kampanija yra finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl ypač sveikintinos nevyriausybinių institucijų iniciatyvos.

LLRI tai pat nori pabrėžti, jog dominuojantis eurošalininkų argumentas – parama iš ES struktūrinių fondų - nėra toks jau akivaizdus ekonominės naudos prasme. Šis argumentas naudojamas kritiškai neįvertinus neigiamų šalutinių šių lėšų naudojimo pasekmių (privačių investicijų išstūmimo, biudžeto išteklių nukreipimo nuo svarbesnių sričių finansavimo ir pan.), skatina labai didelius Lietuvos gyventojų lūkesčius ir nuvertina svarbesnius ekonominius ir kitus narystės ES privalumus.

LLRI nuomone, svarbiausi narystės ES privalumai yra Lietuvos dalyvavimas ES vidaus rinkoje, naujos galimybės Lietuvos žmonėms ir verslininkams pasinaudoti laisvu prekių, paslaugų kapitalo ir darbo jėgos judėjimu (nors kai kuriais atvejais tik po pereinamųjų laikotarpių).

Kaip privalumą galima įvardyti Lietuvos piliečių teisę bylinėtis su savo šalies vyriausybe dėl ES sutartyje numatytų laisvių apribojimų, taip suvaržant savo šalies valstybinių institucijų galimybes manipuliuoti teisės normomis. Tačiau narystės ES privalumais bus tinkamai pasinaudota tik tada, kai Lietuvos institucijos ne manipuliuos ES teisės normomis įgyvendindamos siaurus partinius ar interesų grupių tikslus, o sieks perimti geriausią kitų šalių praktiką ir pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis visos šalies interesų vardan.

Neigiamos narystės ES pasekmės, LLRI požiūriu, yra apribojimų su trečiosiomis šalimis didinimas, ekonominio reguliavimo augimas, normų suvienodinimas neatsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus, subsidijų mentaliteto, ypač žemės ūkio srityje, skatinimas.

Referendumą dėl Lietuvos stojimo į ES numatoma organizuoti 2003 m. gegužės 11 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (170)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (194)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1600)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (87)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Dvi didžiausios teroro atakos Ispanijoje: asmuo, kuris sieja Barselonos ir Madrido atakas

Aiškėja, kad musulmonų dvasininkas, vadovavęs Barselonoje teroristinį išpuolį surengusiems...

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (32)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant,...

Tragiška avarija Kaune – BMW kaktomuša susidūrė su vilkiku, žuvo mergina (57)

Sekmadienį Kaune, netoli IX forto įvyko tragiška nelaimė. Vos 20 metų turinti mergina žuvo eismo...

Jay-Z pagerbė savo bičiulį Ch. Benningtoną atlikdamas jo garsųjį hitą

Garsusis reperis Jay-Z ne kartą koncertavo kartu su neseniai iš gyvenimo pasitraukusiu Chesteriu...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (22)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...