Tokį Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė.
Pasak jų, projektas parengtas, siekiant sudaryti prielaidas išsaugoti pilietybę Lietuvoje gimusiems asmenims.
„Reikėtų pripažinti, kad dviguba pilietybė yra paplitęs tarptautinėje praktikoje reiškinys ir egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar valstybės jį pripažįsta, ar ne. Esant laisvam asmenų judėjimui, egzistuojant didelei emigracijai, taip pat ir imigracijai, daugėjant mišrių santuokų (t. y. kai skiriasi sutuoktinių pilietybė) ir mišrioms poroms gimusių vaikų, atsiranda prielaidos, kad palaipsniui dviguba pilietybė tampa paplitusiu reiškiniu. Teoriškai galimos situacijos, kai vaikas, gimęs skirtingą pilietybę turintiems tėvams, įgis ne dviejų, o netgi trijų valstybių pilietybę (abiejų tėvų ir gimimo vietos valstybės)“, – sako B. Vėsaitė.
Remdamasi visuomenės nuomonės tyrimais, ji sako, kad lietuviai iš esmės palankiai žiūri į dvigubos pilietybės įteisinimą, didžiosios Seimo frakcijos tam taip pat pritaria, o diskusija kyla tik dėl to, kokį dvigubos pilietybės modelį pasirinkti.
Parlamentarės atkreipia dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakoma sąlygos asmeniui iki 21 metų apsispręsti, jei jis kitos valstybės pilietybę įgijo gimstant. Šiems įstatymo pakeitimams pritarė ir Konstitucijos komisija. „Taigi susidaro paradoksali situacija, kai trečios bangos emigrantų vaikai išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę, o jų tėvai – ne“, – sako B. Vėsaitė ir O. Leiputė.
Jos taip pat pažymi, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, manydama, kad Seimas turi išnaudoti visas galimybes svarstyti ir priimti įstatymus, kuriais suteikiama teisė kartu turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, nekeičiant Konstitucijos, 2015 ir 2016 metais priėmė rezoliucijas, kuriose ragina Seimą nerengti privalomo referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Komisija taip pat ragina pakeisti Referendumo įstatymo nuostatas mažinant dalyvavimo referendume ir pritarimo jam reikalavimus, ieškoti reglamentavimo būdų, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų palikuonys, įgiję pilietybę gimdami, ją išsaugotų.