Kaip patikslino Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė, kalbant apie šeimų susijungimą turimi mintyje ne tik santuokos, bet ir registruotos partnerystės, nepilnamečių vaikų, tėvų ir senelių atvejai.

„Tokiais atvejais, kai bus suteikiamas prieglobstis, kad būtų nustatytos aiškios sąlygos, kurias reikėtų išpildyti, ir tik tuo atveju jiems teisė į šeimos susijungimą būtų suteikiama", - Eltai sakė G. Grigaitė.

Pasak Prezidentės patarėjos, tai apimtų tokias sritis, kaip lėšos pragyvenimui, gyvenamoji patalpa, sveikatos draudimo, dvejų metų gyvenimo šalyje reikalavimas.

Taip pat, Prezidentūros atstovės teigimu, peržiūrimos ir pabėgėlio išsiuntimo sąlygos. Tai yra siekiama užkirsti kelią galimybei piktnaudžiauti Lietuvos teikiamu prieglobsčiu, kad valstybė turėtų galimybę išsiųsti tokį asmenį, kuris gan dažnai pažeidžia viešąją tvarką ir daro nusikaltimus.

„Šiuo metu tai yra susiję daugiau su sunkiais nusikaltimais. Prezidentės teikiamomis pataisomis siekiama sudaryti galimybę bent jau svarstyti asmens išsiuntimo klausimus ir tais atvejais, kai bus nesunkūs arba apysunkiai nusikaltimai, bet jie bus pasikartojantys, trikdantys viešąją tvarką", - sakė G. Grigaitė.

Šie siūlymai bus numatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisose, kurias ketinama teikti per šią Seimo pavasario sesiją.

Pasak šalies vadovės patarėjos, siūlomos nuostatos neprieštarauja europinėms normoms.

„Tokias nuostatas taikyti leidžia ES direktyvos, tačiau šiuo metu mes jų netaikome , nes įstatymai yra numatę palankesnį reguliavimą", - sakė G. Grigaitė.

Pietų Europą užplūdus pabėgėliams, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja, tačiau šiuo metu Lietuvoje gyvena tik keturi pabėgėliai - gruodžio 15-ąją į Lietuvą iš Graikijos atvykusi keturių asmenų irakiečių šeima.

Planuojama, kad kovą atvyks dar kelios šeimos - apie dešimt asmenų iš Irako ir Sirijos.