Kaip teigia Vilniuje viešėjęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, būtų nedemokratiška į vieną propagandą atsakyti kita propaganda, todėl geriau užtikrinti informacijos priemonių įvairovę.
„Mes ne pirmą kartą diskutuojame, kad Ukrainos krizės kontekste nuolat vykdomos dezinformacijos kampanijos. Jau prieš kurį laiką pradėjome pokalbius apie dezinformaciją. Sprendžiame, ką galime padaryti tą linkme: skatindami kultūrinius, švietimo mainus, juos intensyvindami. Manau, kad vienas dalykas aiškus: nebūtų demokratiška, jeigu mes propaganda atsakytume į vykdomą propaganda. Ko mes siekiame – tai žiniasklaidos įvairovė“, - teigė vokiečių ministras.
Lietuvoje kovos su propaganda būdas kiek kitoks. DELFI primena, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija trims mėnesiams uždraudė retransliuoti Švedijoje registruoto rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą. Anot komisijos, televizija savo laidose kurstė karą ir neapykantą bei pakartotinai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą.
Sprendimus laikinai stabdyti dalies programų transliacijas komisija taip pat buvo priėmusi ir dėl kitų rusiškų kanalų: pernai trijų mėnesių draudimas pritaikytas „NTV Mir Lithuania“, užpernai – Pirmojo Baltijos kanalo transliacijoms.
F.W. Steinmeieris teigė, kad Vokietijoje Rusijos propaganda jaučiama ne tiek, kiek Lietuvoje.
„Kalbant apie Vokietiją, reikia žinoti, kad propaganda mūsų šalyje turi ne tokią įtaką kaip pas jus Rytų Europoje. Taip yra todėl, kad rusakalbės žiniasklaidos priemonės daro įtaką ne tokiai didelei žmonių daliai. Reiktų pasakyti, kad buvusios VDR teritorijoje vis dar yra daug žmonių, kurie moka rusų kalbą ir pastaraisiais metais susiduria su Rusijos propaganda, bet Vokietijoje nėra reikšmingos auditorijos, kurią ta propaganda paveiktų“, - sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Jo teigimu, informacijos šaltinių įvairovė visuomet padeda apsisaugoti nuo vienareikšmiškai pateikiamos informacijos. Pasak F.W. Steinmeierio, Vokietijos žiniasklaida viena iš įvairiapusiškiausių: „Žmonės tokiu būdu yra apsaugoti nuo vienpusiškos informacijos“.
Klausiamas apie rusiškas programas transliuojančių kanalų draudimą, Vokietijos ministras pateikė Vokietijos pavyzdį.
„Mes kuo mažiau ribojame žiniasklaidos laisvę“, - teigė politikas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pridūrė, kad, jo asmenine nuomone, „draudimai ir cenzūros neišspręs situacijos“, nors netiesiogiai užsiminė, kad Lietuvoje elgiamasi pagal įstatymus.
„Bet ne tai turėtų būti mūsų akcentas, jis turėtų būti į pozityvą, į sklaidą, atsakomybę už informacijos teisingumą, proaktyvią žiniasklaidą, o ne tik laukiant kol bus melu užtvindyta erdvė, kai reikia atsakyti arba paneigti tą melą. Tai pozityvūs aktyvios veiklos būdai, ne bandant kažką užgniaužti, nes tai tikrai nėra metodas iš principo“, - sakė L. Linkevičius.
Tai buvo nelengvi pokalbiai
Kalbėdamas apie Ukrainą Vokietijos užsienio reikalų ministras nebuvo itin optimistiškas. Jis pabrėžė, kad konfliktas trunka jau 14 mėnesių, tačiau net ir po antrojo Minsko susitarimo situacija nėra visiškai rami.
„Mes kasdien bandome užtikrinti, kad susitarimai būtų įgyvendinami. Tikriausiai prisimenate, kad vasario mėnesį buvo priimti susitarimai. Po to buvo 7-8 savaitės, per kurias koviniai veiksmai buvo nuslopę, taigi prieš savaitę galėjome pasakyti, kad paliaubų buvo laikomasi. Tačiau po stačiatikių švenčių situacija pasikeitė“, - sakė ministras.
Dėl šios priežasties Berlyne buvo susitikę Normandijos ketverto užsienio reikalų ministrai – Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos. Buvo sutarta dėl mažesnio kalibro ginkluotės atitraukimo, paramos tarptautiniams stebėtojams ir kitiems dalykams.
F.W. Steinmeieris pabrėžė, kad norit teikti humanitarinę pagalbą nuniokotiems regionams teritorija turi būti prieinama, tuo metu Rytų Ukrainoje prieinama tik apie 50 proc. teritorijos.
„Tai buvo nelengvi pokalbiai, bet negaliu pasakyti, kad tai, kas parašyta, iš tikrųjų taps realybe“, - sakė F.W. Steinmeieris.
L. Linkevičius pabrėžė, kad vis dar gaunama informacijos, kad Rusija tiekia paramą Donbase veikiantiems separatistams. „Europos Sąjungos priimti nutarimai tokie: tęsti spaudimą tol, kol Minsko susitarimai bus įgyvendinti. Šitoje situacijoje optimizmo nėra daug, reali padėti tokia, kad dar toli iki kažkokio krizės sprendimo“.