Tokias Seimo statuto pataisas įregistravusi parlamento vadovė siūlo nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatyti, kad, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, jam išmokama dviejų vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilną kadenciją, jam būtų išmokama pusės Seimo nario vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Išeitinės išmokos siūloma nemokėti, jeigu Seimo narys vėl išrenkamas į Seimą.
L. Graužinienės teigimu, teikiamu Seimo statuto pakeitimu siekiama išlaikyti tą patį naujo Darbo kodekso ir Seimo statuto normų, reglamentuojančių išeitines išmokas, santykį, nedarant naujų išlygų. Pasak parlamento vadovės, siūlomi pakeitimai sutaupytų valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo metu galiojančiame Seimo statute nustatyta, kad, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, jam išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.
Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas pilnais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys vėl išrenkamas Seimo nariu.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse nustatyta, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis dirbo darbovietėje, iš kurios išeina, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Pasak L. Graužinienės, iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiosiančiame Darbo kodekse numatytos išeitinės išmokos yra analogiškos Seimo statute numatytoms maksimalioms išeitinėms išmokoms.