– Trečiadienį vyko jau antras šią savaitę pasitarimas pas prezidentę saugumo klausimais. Koks Jums įspūdis susidaro iš kalbų, kaip esame pasirengę atsakyti į galimas grėsmes?

– Lietuvoje labai blogai tai, kad į grėsmes dažniausiai reaguojame pavėluotai. Kai problema jau iškyla, tik tada pradeda rengti planus, kaip su ta problema tvarkytis ir ją spręsti. Man norėtų pasiremti buvusio Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos žodžiais – Lietuvoje kovos su terorizmu srityje prastas koordinavimas ir daug netvarkos. Remdamasis savo darbo patirtimi, jis mano, kad Lietuvoje politiškai nenorima spręsti kovos prieš terorizmą koordinavimo klausimo. Tai yra rimta mūsų silpnybė.

Jeigu lyginsime [save – LRT.lt] su Europos Sąjungos (ES) Šengeno zonos teritorija, ten situaciją kontroliuoja ir valdo policija. Vidaus reikalų sistemoms priklauso ir pasienio daliniai. Lietuvoje egzistuoja keista sistema – kovos prieš terorizmą koordinavimas priskiriamas VSD, kuris negali kontroliuoti vidaus reikalų sistemos struktūrų, t. y. policijos, pasienio tarnybos, vidaus saugumo dalinių.

Dėl to pritariu, kad šią ydingą tvarką visų pirma reikėtų keisti, nes VSD negali kontroliuoti vidaus reikalų sistemos padalinių. Beje, kol kas niekaip nepakeičiamas įstatymas, kad VSD kontroliuoja ir koordinuoja kovą prieš terorizmą, nors kovos prieš terorizmą programos jau seniai nėra. Ji inkorporuota į vidaus saugumo programą, kurią koordinuoja Vidaus reikalų ministerija.

Reikėtų sutikti, kad Lietuvoje šioje srityje, kaip ir daugelyje kitų svarbių sričių, trūksta tinkamo finansavimo, kuris leistų užtikrinti būtiną pareigūnų kovinį bei taktinį pasirengimą. Dėl to kol kas reikėtų daryti išvadą, kad šiuo metu nesame tinkamai pasirengę suvaldyti chaosą ir iš to kylančias grėsmes, net jeigu susidurtume su daug mažesnės apimties teroristiniais išpuoliais.

– Kas mūsų šaliai kelia didesnę grėsme: „Islamo valstybės“ kovotojai ar prorusiškos jėgos?

– Į šį klausimą atsakyti sudėtinga, nes situacija tarptautinėje sistemoje gana greitai keičiasi. Mano įsitikinimu, šiandien Lietuvos atveju reali grėsmė nekyla nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Visos Rusijos pajėgos dabar sukoncentruotos Artimuosiuose Rytuose, Sirijos kariniuose veiksmuose. Kalbant apie artimas valstybes, tai visų pirma egzistuoja Ukrainos krizė. Rusija tikrai neturi nei pajėgumų, nei noro veltis į papildomus konfliktus, ypač su NATO ir ES priklausančiomis šalimis.

XXI a. grėsmės pobūdis yra labai stipriai pasikeitęs. Viskas persikelia į ekonominę, kibernetinę erdvę. Šalių okupacija arba agresija prieš šalis, kuriose dominuoja priešiška visuomenė, yra labai netikslingas ir ekonomiškai žalingas sprendimas.

– Viename savo komentare „Islamo valstybę“ siūlote vadinti DAESH. Sakote, kad tai yra pačių teroristų nekenčiamas pavadinimas. Ką jis reiškia ir kodėl jis nekenčiamas?

– Su tuo susijusi labai įdomi istorija, bet apie tai žinoma mažai. [...] Tikslaus ir pilno „Islamo valstybės“ pavadinimo pirmųjų raidžių trumpinys yra DAESH. Tai reiškia „Irako ir Sirijos Islamo valstybė“. Tai ta pati reikšmė, kaip angliško trumpinio ISIS (angl. „Islamic State of Iraq and Syria“). Dėl to siūlau visiems vartoti pavadinimą DAESH.

Tai daroma neatsitiktinai. Patys teroristai DAESH pavadinimo labai nekenčia – už jo vartojimą jų valdomoje teritorijoje taikoma mirties bausmė. teroristai labai nenori, kad arabiškame pasaulyje juos sietų su šiuo pavadinimu, nes šio žodžio tiksli arabiška reikšmė – „fanatikų grupė, kuri primeta savo valią kitiems“.

DAESH tariant arabų kalba, kartais tarimas tampa „daish“ arba „jahish“. Ši reikšmė tampa dar labiau pašiepianti, nes tai reiškia „Irako ir Sirijos asilų valstybė“. Yra ir daugiau pašiepiančių DAESH trumpinio reikšmių. [...] Tokio pavadinimo vartojimas smogia į pačius teroristų organizacijos propagandos paširdžius. Jiems būtų daug sunkiau verbuoti jaunus naujus narius, taikant psichologinio poveikio bei neurolingsvistinio programavimo metodikas.

Islamiškame arabų pasaulyje žodis „daesh“ savo galimų tarmių dėka turi labai didelę reikšmę, nes šią organizaciją parodo kaip neteisėtą ir vertą pajuokos. Dėl to reikia, kad Vakarų žiniasklaidoje, o taip pat ir Lietuvoje, šio termino vartojimas išplistų tiek tarp politikų, tiek žiniasklaidoje.