„Prisiminkime, kad V.Putino ideologas Aleksandras Duginas suformulavo mintį labai aiškiai - jis rašo, kad etninės įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos ypač vertingas elementas, kurį reikia panaudoti ir, jei įmanoma, gilinti. Pamąstykime, kokia puiki dovana yra lietuvių ir lenkų konfliktas dėl pavardžių rašymo ar dvikalbių užrašų su gatvių pavadinimais, kur gyvena daug lenkų Lietuvos piliečių“, - antradienį per Sausio 13-osios minėjimą Seime sakė A.Michnikas.
Jis teigė, kad reikia mąstyti „aukščiau savo egoizmo ir visų tų, kurie trukdo, neturi vaizduotės, etninio šovinizmo aptemdyti, veikia prieš nacionalinius mūsų tautų interesus“. Kalbėdamas apie kaimyninės šalies poziciją Lietuvos atžvilgiu A.Michnikas sakė, kad „Lenkijos savimonė apie Lietuvą yra pažeista žinių trūkumo“. „Mūsų užduotis yra papildyti tą žinių stoką realiomis žiniomis, laimė, situacija keičiasi į geresnę pusę, ir aš tikiu, kad tie pokyčiai eis tolyn“, - kalbėjo Lenkijos atstovas.
Prisimindamas išsilaisvinimą iš sovietų okupacijos A.Michnikas atkreipė dėmesį, jog tuomet Lietuvą ir Lenkiją daug kas vienijo, o bendru didžiausiu šalių pasiekimu įvardijo narystę Europos Sąjungoje ir tai, kad tarp šalių nėra sienos.
Laisvės premija antradienį Seime apdovanotas A.Michnikas kalbą sakė lenkiškai, nors tvirtino sulaukęs pasiūlymo kalbėti rusiškai. Buvęs disidentas juokaudamas tvirtino nenorintis to daryti, kad V.Putinas neturėtų preteksto ateiti į Vilnių ar Varšuvą ginti rusakalbių. „Kadangi nenoriu, kad Putinas atvyktų į Vilnių ar į Varšuvą ko nors ginti, šiandien kalbu lenkiškai, o ne rusiškai“, - sakė A.Michnikas.
Vėliau per spaudos konferenciją Seime A.Michnikas sakė, jog nenorint dirbti rusiškajam imperializmui, pareiga turi tapti siekis sutvirtinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Blogiausiu scenarijumi A.Michnikas tvirtino būsiant, jei šalyse įsigalės šovinistinio ekstremizmo nuotaikos, Lenkijoje - lituanofobai, Lietuvoje - polonofobai.
Klausiamas, kokius konkrečius žingsnius siūlytų Lietuvai dėl geresnių dvišalių santykių, A.Michnikas sakė, jog čia reikia politinės išminties, nors šiuo metu šalių konfliktuose psichologijos jau daugiau nei politikos, o emocijos stipresnės už faktus. Jis taip pat siūlė Lietuvai po truputį judėti į priekį sprendžiant probleminius klausimus, nes šalių nacionalinis interesas yra eiti kartu.
„Aš suprantu visą sunkumą tų konfliktų, kaip rašyti pavardes ir taip toliau. Aš manau, kad (čia reikėtų - BNS) politinės išminties - imkite, rašykite, kaip norite. (...) Leisite truputį kitaip rašyti pavardes - ir kas? Ar tai jau Lietuvos nepriklausomybės pabaiga? Absurdas. Reikia ieškoti kompromiso, jis įmanomas“, - sakė Lenkijos atstovas.
A.Michnikui per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą Seime įteikta ketvirtoji Laisvės premija. Laisvės premija skiriama kasmet nuo 2011 metų, siekiant įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pirmoji Laisvės premija 2011-aisiais buvo skirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui. 2012-ųjų premija atiteko buvusiam sovietinio režimo disidentui, Laisvės lygos vadovui Antanui Terleckui. Praėjusių metų Laisvės premija įteikta Kauno arkivyskupui metropolitui, buvusiam disidentui Sigitui Tamkevičiui.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų (17,25 tūkst. litų).