Šitaip apibūdinamos pastarosiomis dienomis vis garsėjančios kalbos, esą S. Skvernelis yra užsiminęs apie galimą pasitraukimą iš premjero posto, jeigu politikai nepritars urėdijų reformai. Premjero aplinkos žmonės DELFI sakė, kad tuo atveju, jeigu šis projektas būtų atmestas, kiltų klausimas, koks apskritai yra S. Skvernelį delegavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) buvimo valdančiojoje koalicijoje tikslas, nesulaukiant paramos net esminių klausimų sprendimui.
DELFI pasiteiravus premjero patarėjo ryšiams su visuomene Tomo Beržinsko, ar sklindančios kalbos apie galimą S. Skvernelio atsistatydinimą turi pagrindo, jis atsakė, kad gandų nei jis, nei premjeras nekomentuos.
„Komentarų „kas būtų, jeigu būtų“, taip pat neteiksime“, – nurodė jis.
Sulaukė prezidentės kritikos
Žibalo į ugnį įpylė LVŽS lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Prieš kelias dienas kalbėdamas „Žinių radijuje“ jis pareiškė, kad „valstiečiai“ palaiko miškų urėdijų pertvarką, jas sujungiant į vieną įmonę, tačiau, anot jo, nesulaukiama paramos iš kitų partijų.
Dar didesnio rezonanso sulaukė penktadienį nuskambėjęs prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymas. Kalbėdama apie urėdijų reformą, ji „nekorektišku žmonių atžvilgiu“ pavadino Vyriausybės pasirinktą būdą ją vykdyti. Kaip pranešė BNS, šalies vadovė teigė nesuprantanti, kaip galima reformą šitaip griauti jai dar neprasidėjus.
„Urėdijų ir, tiksliau, miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma, vėl yra ta pati klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvairių. Pradėti nuo to, kad gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra ir nekorektiška žmonių atžvilgiu, ir visiškai nesuprantama, kaip galima šitaip griauti pačią reformą dar jai neprasidėjus“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prakalbo, kad Vyriausybę bandoma griauti
„Susidaro įspūdis, kad šis prezidentės pasisakymas skirtas tam, kad premjeras pats padarytų sprendimus ir atsistatydintų. Tačiau aš abejoju, ar jis trauksis. Man atrodo, kad S. Skvernelis yra tas žmogus, kuris yra pasirengęs įgyvendinti pertvarkas“, – DELFI sakė LVŽS frakcijos atstovas Povilas Urbšys.
Tačiau kiti „valstiečiai“ nėra tokie optimistiški. Pasak jų, visi matė labai aštrią premjero reakciją paaiškėjus, kad valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai gali neparemti siūlomo urėdijų reformos projekto. Jau tuo metu buvo užsiminta, kad socialdemokratus reikėtų šalinti iš koalicijos, į pagalbą pasitelkiant konservatorius.
Tačiau pastaruoju metu esą nebepasitikima ir šia politine jėga. Dar daugiau – nors viešai teigiama, kad „valstiečiai“ vieningai pritaria reformai, LVŽS Seimo frakcijoje maždaug 8-10 žmonių iš 56 narių esą balsuotų prieš šį projektą.
Vadina partnerių šantažu
Girdėjęs kalbas apie S. Skvernelio pasitraukimą DELFI teigė opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Dabar kamuolys yra daugumos rankose. Bet žinant, kad premjeras ketvirtadienį savo bičiulių rate pareiškė, kad jeigu urėdijos reformai nebus pritarta, trečiadienį jis išplatins pareiškimą, jog pasitraukia iš posto, manau, tokiu šantažu jis mėgins paveikti kai kuriuos socialdemokratus paremti jį“, – teigė „tvarkietis“.
Jo partijos atstovai Seime, pasak R. Žemaitaičio, Vyriausybės siūlomo reformos varianto yra apsisprendę nepalaikyti.
LVŽS koalicijos partnerių socialdemokratų atstovė Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė, kalbėdama su DELFI, neneigė, kad tam tikras koalicijos partnerių spaudimas egzistuoja. Paklausta, ar iš tiesų urėdijos reforma gali virsti išbandymu koalicijai, kaip užsimena S. Skvernelis, ji sakė mananti, jog tai yra daugiau apsauginė Vyriausybės vadovo pozicija.
„Manau, čia yra užimta apsauginė pozicija, esą niekur jūs, socialdemokratai, nedingsite. O mes irgi galvojame, kad na, tikrai niekur nedingsime“, – ironizavo I. Šiaulienė.
Jos teigimu, galutinio sutarimo su „valstiečiais“ dėl reformos iki šiol nėra. I. Šiaulienė pasakojo, kad pastarąjį kartą susitikimas su koalicijos partneriais įvyko ketvirtadienį ryte. Tuo metu esą buvo suderinta daug klausimų, bet sutarti dėl esminio punkto – socialdemokratų siūlymo, kad po pertvarkos sustambinus šiuo metu veikiančias 42 urėdijas iki 25, jos išlaikytų savarankiško juridinio asmens statusą – nepavyko. Vyriausybė siekia, kad pertvarkytos urėdijos būtų valdomos centrinės įstaigos „Lietuvos valstybiniai miškai“.
„Iki trečiadienio dar yra daug laiko. Per jį ir „valstiečiai“ gali pakeisti savo poziciją. Ar jie eis į kompromisą, šiandien pasakyti dar negaliu. Tačiau jeigu kompromiso nebus, mes reformai nepritarsime“, – teigė I. Šiaulienė.
Dešinieji skaičiuoja nuoskaudas
Palaikymas S. Skvernelio inicijuojamai pertvarkai mažėja ir dešiniųjų stovykloje. Nors Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis anksčiau tvirtino, kad jo partija parems urėdijų reformą, situacija yra kiek kita.
Kaip DELFI sakė TS-LKD frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, maždaug pusė konservatorių jau anksčiau yra pasisakę prieš šį projektą.
„Pateikimo stadijoje mūsų frakcijos narių nuomonės buvo pasidalinusios maždaug per pusę. Man sunku spręsti, kiek gali būti poslinkių į vieną ar kitą pusę, dabar matant tą netvarkingą procesą. Manau, kad vienas kitas frakcijos narys, kuris palaikė tą projektą, pastaruoju metu galėjo ir suabejoti, matydamas tą chaosą, kai nenorima prašyti ekspertizių, įsiklausyti į alternatyvas, nepateikiama kaštų ir naudos analizė, ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Entuziazmu paremti „valstiečius“ nedega ir Liberalų sąjūdis. Kaip tvirtino šios partijos frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę, buvo penktadienį valdančiųjų priimtas sprendimas neleisti jam pristatyti įstatymo pataisų, kuriomis siūloma atsisakyti dabar galiojančios teisinės nuostatos, jog Lietuvoje veikia 42 urėdijos, taip atveriant kelią urėdijas reformuoti ne Seimo, o Vyriausybės sprendimu.
„Aš pasakiau, kad jei valdantieji nori prisidengti Seimu, ir man neleidžia net pristatyti pataisos, kuri leistų Vyriausybei pačiai priimti sprendimus, darysiu viską, kad iš liberalų jie negautų nė vieno balso. Po to pirmą kartą per aštuonis darbo mėnesius R. Karbauskis pakvietė mane pasikalbėti. Jis sakė, kad mano pataisa gera, reikalinga kaip atsarginis variantas, sakė, kad leis antradienį pristatyti. Padėkojau su visa įmanoma ironija“, – kalbėjo jis.
E. Gentvilo manymu, jo paramos „valstiečiams“ prisireikė suvokus, kad trečiadienį Seime jiems gresia pralaimėjimas. „Tačiau jei antradienį jie mano pataisos neįtrauks, negaus nė vieno kito palaikančio balso, išskyrus savų, nors ir jie ne visi už tą reformą žada balsuoti“, – tvirtino liberalsąjūdietis.