Per pastaruosius ketverius metus Seimo narių galvose ar stalčiuose brendo 12 Konstitucijos revizavimo iniciatyvų. Kelios jų buvo paveldėtos dar iš pirmtakų, viena atsirado aktyvių visuomenininkų, reikalavusių apsispręsti dėl žemės pardavimo užsieniečiams, dėka. Bandyta pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinti mažesnį Seimo narių skaičių, tiesioginius seniūnų rinkimus, privalomą mokslą iki 18 metų, nuleisti kandidatų į parlamentą amžiaus kartelę, pervadinti Valstybės gynimo tarybą ir t. t. Kai kurie šių pasiūlymų įveikė pirmąjį pateikimo laiptelį ir pradėjo ilgą kelią po Seimo komitetus, kiti buvo atmesti iš karto.
Per šią kadenciją Seimo nariai taip ir neįveikė dviejų iš ankstesnio parlamento likusių Konstitucijos pataisų. Bendros kalbos nerasta nei dėl šeimos sampratos, nei dėl per apkaltą prezidento kėdės netekusio „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso „reabilitavimo“.
M. Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, konstitucinės teisės žinovo, teigimu, politikai neretai užmiršta, kad viena iš Konstitucijos vertybių yra jos stabilumas: „Kitaip tariant, ją reikia keisti tik tada, kai atsiranda neišvengiamybė ir būtinybė. Bet į tai mažiausiai kreipiama dėmesio ir net smulkią lokalią problemą, kuri atrodo labai reikšminga dabar, bandoma spręsti keičiant Konstituciją“.