Sinoptikė: jeigu tropinis oras pasieks Lietuvą, vasarą bus nemažai ekstremalių orų

 (84)
Ši vasara bus truputį vėsesnė ir sausesnė nei praėjusi, o jei Lietuvą pasieks tropinis oras, sulauksime nemažai ekstremalių orų. Tai penktadienį viešėdama DELFI interneto konferencijoje sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyriausioji sinoptikė Izolda Marcinonienė. Sinoptikė džiugino grybautojus, bet ne šienautojus ar poilsiautojus – nenusimato 3-4 dienų periodo be lietaus.
Įspūdingi debesys Marijampolėje, DELFI skaitytojo Andriaus Burbos nuotr.

Pasak I. Marcinonienės, šią vasarą jau buvo ekstremalių orų: ir škvalų, ir smarkių liūčių, ir krušų. Net artimiausiu metu, greičiausiai kitą ketvirtadienį, vėl sulauksime smarkaus lietaus.

„Pagal tendenciją, jeigu tropinis oras pasieks Lietuvą, šią vasarą bus nemažai ekstremalių orų“, - sakė sinoptikė.

Vidutinė vasaros temperatūra Lietuvoje - 16,1 laipsnių šilumos ir 223 milimetrų kritulių kiekis. Toks yra 1961 m. - 1990 m. vidurkis - pagal jį lyginama, šiltesnė ar vėsesnė vasara bus. „Ši vasara bus truputį vėsesnė ir sausesnė nei praeita “, - prognozavo I. Marcinonienė.

Jau užfiksuoti 6 stichiniai reiškiniai

Liepos 5-6 dienomis pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose vietomis prašniokštė liūtys, kuomet per 6 val. iškrito beveik mėnesio norma (63-75 milimetrai) lietaus. „Tokie reiškiniai akivaizdžiai rodo, kad klimatas keičiasi. Meteorologiniai reiškiniai aštrėja: jei lyja, tai jau smarkiai, jei kruša - tai stambi kruša (gegužės 20 d. Lazdijuose iškrito 5 cm kruša)“, - aiškino I. Marcinonienė.

Pasak jos, vasara dar tik prasidėjo, o jau stebėjome viesulus, kurie paprastai būna rugpjūčio mėnesį, kuomet pats didžiausias įšilimas.

„Visi šie reiškiniai yra lokalūs, vietiniai Lietuvos tam tikroje teritorijoje ir juos prognozuoti yra labai sunku. Tačiau mes, Lietuvos sinoptikai, turime jau šiuolaikišką Doplerio radarą, kuris stebi konvekcinius reiškinius, o sinoptikas, matydamas debesies vystymąsi, gali su didesniu išankstumu paruošti perspėjimus“, - teigė specialistė.

Pernai per visus metus buvo 16 stichinių reiškinių, šiemet jau užfiksuoti šeši. Dažniausiai per metus Lietuvoje būna iki 10 stichinių reiškinių.

„Metinės temperatūros kilimas, palyginus su standartine klimato norma, irgi rodo tam tikrą anomaliją. Pastaraisiais metais tik keletą mėnesių per metus pasitaiko vėsesnių mėnesių nei standartinė klimato norma. O šiaip beveik visi mėnesiai yra šiltesni nei norma. Nors dvi pastarosios žiemos buvo gana šaltos. Bet vasaros yra daug šiltesnės šiuo metu Lietuvoje“, - sakė I. Marcinonienė.

Sinoptikė paaiškino, kodėl palankiausios sąlygos viesulams susidaryti yra Rytinėje Lietuvos dalyje.
Viesulams susidaryti reikia trijų sąlygų: aukštos oro temperatūros; pakankamai drėgmės; stiprių aukštyneigių srautų tam, kad išsivystytų aukštas lietaus kamuolinis debesis.

Kadangi karščiausia būna Rytinėje Lietuvos dalyje (Aukštaitijoje), čia ir daugiausia viesulų.

Džiaugsis grybautojai, o ne atostogautojai

Izolda Marcinonienė
Izolda Marcinonienė
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

I. Marcinonienė DELFI konferencijoje džiugių naujienų turėjo ne atostogautojams, šienaujantiems kaimo žmonėms, o grybautojams.

„Gaila, bet prognozuojami gana lietingi orai. Liaudies išmintis sako, kad iki Šv. Onos ir šešėlyje džiūsta žolė, o po šv. Onos ir ant saulės sunkiai. Nepalankūs orai numatomi šienapjūtei. Kad 3-4 dienas būtų be lietaus, tokio periodo nesimato“, - į klausimą, kada kaimiečiai galės baigti šienapjūtę, atsakė sinoptikė.

Tačiau, pasak jos, orai bus palankūs grybams dygti.

I. Marcinonienės teigimu, birželis jau buvo šiltesnis už normą, šiltesnė už normą ir liepos pradžia. Kita savaitė bus artima normai, o nuo liepos 18 iki 24 dienos atkeliaus jau gerokai vėsesni orai. Paskutinė liepos savaitė vėl numatoma artima normai.

Lietaus liepos mėnesį žadama artimas normai kritulių kiekis, nors kai kuriose teritorijose jau iškrito liepos mėnesio norma.

Beje, sinoptikė išdavė „paslaptį“, kada geriausia poilsiauti pajūryje. Pasirodo, patys geriausi orai prie Baltijos yra rugpjūčio mėnesį. Mat rugpjūtį daugiausia įšyla vanduo jūroje, būna daugiausia saulės prie jūros. „Ir jei vyrauja anticiklonas (aukštas slėgis), tuomet, esant ramiam vėjui, tikrai yra labai malonu poilsiauti prie Baltijos“, - kalbėjo I. Marcinonienė.

Šis ir kitas savaitgalis turėtų būti geri poilsiautojams prie Lietuvos pajūrio. Blogiausias prie jūros turėtų būti kitos savaitės vidurys: ketvirtadienį, penktadienį smarkiai lis, pūs stiprus vėjas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nerami naktis Kauno tėvams: norintys, kad vaikai patektų į mokyklą, lauks per naktį (31)

Sekmadienio vakarą portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija sulaukė ne vieno kauniečio kreipimosi dėl kasmetinės netvarkos priimant vaikus į miesto mokyklas.

D. Šakalienė: Rusija investuoja milžiniškas sumas, kad išlaikytų mūsų visuomenės mentalitetą (293)

Lietuva ėmėsi užtikrinti vaikų ateitį be smurto. Seimas šią savaitę įstatymu uždraudė fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, įskaitant ir fizines bausmes. Po daugelio metų kalbėjimo – tai labai svarbus žingsnis, tačiau tai tik būtinos reformos pradžia. Tam, kad ji būtų įgyvendinta, o vaiko teisės visapusiškai ginamos, dar reikia kitų įstatymų pataisų.

Seime – siūlymas išskirtinai pagerbti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo metines (33)

Seime registruota iniciatyva kitus metus paskelbti Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių metais.

Atranka tapti mokyklos vadovu: neįveikia apie pusė kandidatų (35)

Maždaug pusė pretendentų, norinčių tapti švietimo įstaigų vadovais, neįveikia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamo kompetencijų testo. Agentūros vadovai pripažįsta - reikalaujama ne tik įvairių žinių, bet komunikavimo įgūdžių, mokėjimo valdyti konfliktines situacijas, iniciatyvumo ir psichologinių gebėjimų.

Buvusiam Vilniaus merui nepavyko iš valstybės prisiteisti žalos už bylą (18)

Buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui nepavyko iš valstybės prisiteisti pinigų už esą ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą. Buvęs sostinės vadovas iš valstybės reikalavo 1 mln. litų (289 tūkst. 620 eurų). Jis taip pat norėjo prisiteisti 8,7 tūkst. eurų proceso vedimo išlaidų.