Sinoptikė: jeigu tropinis oras pasieks Lietuvą, vasarą bus nemažai ekstremalių orų

 (84)
Ši vasara bus truputį vėsesnė ir sausesnė nei praėjusi, o jei Lietuvą pasieks tropinis oras, sulauksime nemažai ekstremalių orų. Tai penktadienį viešėdama DELFI interneto konferencijoje sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyriausioji sinoptikė Izolda Marcinonienė. Sinoptikė džiugino grybautojus, bet ne šienautojus ar poilsiautojus – nenusimato 3-4 dienų periodo be lietaus.
Įspūdingi debesys Marijampolėje, DELFI skaitytojo Andriaus Burbos nuotr.

Pasak I. Marcinonienės, šią vasarą jau buvo ekstremalių orų: ir škvalų, ir smarkių liūčių, ir krušų. Net artimiausiu metu, greičiausiai kitą ketvirtadienį, vėl sulauksime smarkaus lietaus.

„Pagal tendenciją, jeigu tropinis oras pasieks Lietuvą, šią vasarą bus nemažai ekstremalių orų“, - sakė sinoptikė.

Vidutinė vasaros temperatūra Lietuvoje - 16,1 laipsnių šilumos ir 223 milimetrų kritulių kiekis. Toks yra 1961 m. - 1990 m. vidurkis - pagal jį lyginama, šiltesnė ar vėsesnė vasara bus. „Ši vasara bus truputį vėsesnė ir sausesnė nei praeita “, - prognozavo I. Marcinonienė.

Jau užfiksuoti 6 stichiniai reiškiniai

Liepos 5-6 dienomis pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose vietomis prašniokštė liūtys, kuomet per 6 val. iškrito beveik mėnesio norma (63-75 milimetrai) lietaus. „Tokie reiškiniai akivaizdžiai rodo, kad klimatas keičiasi. Meteorologiniai reiškiniai aštrėja: jei lyja, tai jau smarkiai, jei kruša - tai stambi kruša (gegužės 20 d. Lazdijuose iškrito 5 cm kruša)“, - aiškino I. Marcinonienė.

Pasak jos, vasara dar tik prasidėjo, o jau stebėjome viesulus, kurie paprastai būna rugpjūčio mėnesį, kuomet pats didžiausias įšilimas.

„Visi šie reiškiniai yra lokalūs, vietiniai Lietuvos tam tikroje teritorijoje ir juos prognozuoti yra labai sunku. Tačiau mes, Lietuvos sinoptikai, turime jau šiuolaikišką Doplerio radarą, kuris stebi konvekcinius reiškinius, o sinoptikas, matydamas debesies vystymąsi, gali su didesniu išankstumu paruošti perspėjimus“, - teigė specialistė.

Pernai per visus metus buvo 16 stichinių reiškinių, šiemet jau užfiksuoti šeši. Dažniausiai per metus Lietuvoje būna iki 10 stichinių reiškinių.

„Metinės temperatūros kilimas, palyginus su standartine klimato norma, irgi rodo tam tikrą anomaliją. Pastaraisiais metais tik keletą mėnesių per metus pasitaiko vėsesnių mėnesių nei standartinė klimato norma. O šiaip beveik visi mėnesiai yra šiltesni nei norma. Nors dvi pastarosios žiemos buvo gana šaltos. Bet vasaros yra daug šiltesnės šiuo metu Lietuvoje“, - sakė I. Marcinonienė.

Sinoptikė paaiškino, kodėl palankiausios sąlygos viesulams susidaryti yra Rytinėje Lietuvos dalyje.
Viesulams susidaryti reikia trijų sąlygų: aukštos oro temperatūros; pakankamai drėgmės; stiprių aukštyneigių srautų tam, kad išsivystytų aukštas lietaus kamuolinis debesis.

Kadangi karščiausia būna Rytinėje Lietuvos dalyje (Aukštaitijoje), čia ir daugiausia viesulų.

Džiaugsis grybautojai, o ne atostogautojai

Izolda Marcinonienė
Izolda Marcinonienė
© DELFI / Audrius Solominas

I. Marcinonienė DELFI konferencijoje džiugių naujienų turėjo ne atostogautojams, šienaujantiems kaimo žmonėms, o grybautojams.

„Gaila, bet prognozuojami gana lietingi orai. Liaudies išmintis sako, kad iki Šv. Onos ir šešėlyje džiūsta žolė, o po šv. Onos ir ant saulės sunkiai. Nepalankūs orai numatomi šienapjūtei. Kad 3-4 dienas būtų be lietaus, tokio periodo nesimato“, - į klausimą, kada kaimiečiai galės baigti šienapjūtę, atsakė sinoptikė.

Tačiau, pasak jos, orai bus palankūs grybams dygti.

I. Marcinonienės teigimu, birželis jau buvo šiltesnis už normą, šiltesnė už normą ir liepos pradžia. Kita savaitė bus artima normai, o nuo liepos 18 iki 24 dienos atkeliaus jau gerokai vėsesni orai. Paskutinė liepos savaitė vėl numatoma artima normai.

Lietaus liepos mėnesį žadama artimas normai kritulių kiekis, nors kai kuriose teritorijose jau iškrito liepos mėnesio norma.

Beje, sinoptikė išdavė „paslaptį“, kada geriausia poilsiauti pajūryje. Pasirodo, patys geriausi orai prie Baltijos yra rugpjūčio mėnesį. Mat rugpjūtį daugiausia įšyla vanduo jūroje, būna daugiausia saulės prie jūros. „Ir jei vyrauja anticiklonas (aukštas slėgis), tuomet, esant ramiam vėjui, tikrai yra labai malonu poilsiauti prie Baltijos“, - kalbėjo I. Marcinonienė.

Šis ir kitas savaitgalis turėtų būti geri poilsiautojams prie Lietuvos pajūrio. Blogiausias prie jūros turėtų būti kitos savaitės vidurys: ketvirtadienį, penktadienį smarkiai lis, pūs stiprus vėjas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Euras neatpažįstamai pakeitė vestuvių išlaidas: kaip atsiranda tušti vokeliai (25)

Euro įvedimas bene labiausiai palietė vestuvių industriją. Planuotojai be užuolankų teigia, kad visos vestuvėms skirtos išlaidos padidėjo 3,5 karto, o „padori“ pinigų suma, kuria įprasta pasveikinti jaunavedžius, pasiekė nesuvokiamas aukštumas, rašo „Lietuvos žinios“.

Darbo biržoje pakvipo persekiojimu (46)

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl teritorinio padalinio – Klaipėdos teritorinės darbo biržos – direktoriaus Mindaugo Skritulsko galimo tarnybinio nusižengimo. Vadovas šį procesą sieja su jo pateiktu pasiūlymu optimizuoti Darbo biržos valdymą, pirmiausia atsisakant centrinės įstaigos.

Po DELFI tyrimo S. Skvernelis Aplinkos ministerijai davė pavedimą (24)

Premjeras Saulius Skvernelis kreipsis į Aplinkos ministeriją, prašydamas detaliai išsiaiškinti, ar statybos Verkių regioniniame parke nepažeidė galiojančių teisės aktų. Taip pat, ar priežiūros institucijos tinkamai atliko savo darbą.

Pradėti žemės darbai Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite (6)

Antradienį Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite darbų vykdytojai - UAB „Rekreacinė statyba“ - užkėlė specialiai šiems žemės darbams šveicarų pagamintą „ekskavatorių-vorą“, kuris padės įrengti grunto pagrindus nuošliaužos pažeistame šlaite, sumontuojant drenažinę sistemą ir tinkladėžes (gabionus).

Kremliaus čiuptuvai? Nori išsiaiškinti, kokius žaidimus žaidžia prieš skalūnus protestuojantys „žalieji“ (233)

Jungtinėse Valstijose (JAV) keli kongresmenai inicijavo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti Rusijos įtaką vadinamiesiems „žaliųjų“ judėjimams, kurie kovoja prieš skalūnų gavybą. Atitinkamą tyrimą svarstoma pradėti ir Lietuvoje.