Penktadienį Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje kreipsis į tarybą, o pirmadienį ruošiasi informuoti Vyriausybę, kad savivaldybėje susidarė aplinkybės tiesioginiam valdymui įmesti.

„Sutarimo, kaip galima numatyti, nėra. Kaip bebūtų, penktadienį mes tarybai teiksime reikalavimus, kad reikia išrinkti neatidėliojant mero pavaduotoją ir administracijos direktorių, o pirmadienį išsiųsime informaciją Vyriausybei“, – BNS sakė Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė.

Pirmadienį sueina du mėnesiai, kai Šiauliai neturi vicemero. Daugiau nei mėnesį savivaldybė veikia ir be administracijos direktoriaus.

Tiesioginį valdymą Vyriausybės teikimu įveda Seimas. Gavusi informaciją apie susiklosčiusią situaciją, Vyriausybė turėtų pavesti Vidaus reikalų ministerijai kandidatą į tiesioginius įgaliotinius. Per pusę metų nuo tiesioginio valdymo įvedimo turi būti išrinkta nauja taryba.

Vis dėlto A.Jasiūnienė tikisi, kad valdantieji susitars ir spės paskirti reikiamus pareigūnus iki bus pradėtos procedūros dėl tiesioginio valdymo.

Vyriausybės atstovės teigimu, nors tiesioginis valdymas galbūt leistų administracijai tęsti darbą, kuris dabar sustojęs dėl ginčų miesto vadovybėje, tokia situacija galėtų itin neigiamai paveikti rinkėjų nuotaikas.

„Kai toks nedidelis rinkėjų aktyvumas ir jie taip negali susitarti, bijau, kad tai suduos smūgį visai savivaldai ir autoritetui. (...) Jie rizikuoja – ar eis šiauliečiai į tuos rinkimus, jeigu jiems nepavyks susitarti?“, – svarstė A.Jasiūnienė.

Šiauliuose politinė krizė tęsiasi nuo pernai rudens, kai buvo suformuota nauja valdančioji dauguma. Ją sudarė iki tol opozicijoje buvę socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, judėjimo „Už Šiaulius“ atstovai ir iš buvusios daugumos pasitraukę liberalai. Iš viso – 17 tarybos narių iš 31. Jų reikalavimu iš pareigų atleisti vicemeras Domas Griškevičius ir administracijos direktorius Eduardas Bivainis.

Po to į Šiaulių mero A.Visocko formuojamą koaliciją perėjus dviem „darbietėms“ meras buvo įgijęs minimalią daugumą taryboje, tačiau vasario pradžioje paaiškėjo, kad šios daugumos nebeliko.

Šįkart į koaliciją susibūrė keturi socialdemokratai, du „tvarkiečiai“, keturi liberalai, du Lietuvos liaudies partijos atstovai ir keturi visuomeninio komiteto „Už Šiaulius“ atstovai.