Šiauliečiai plojimais pasveikino pasiektą rekordą

 (9)
777-ąjį miesto gimtadienį švenčiantys šiauliečiai ištesėjo duotą pažadą – dovanoti Šiauliams rekordą. Išmatavus iš spalvotų juostelių nuvytą pynę buvo užfiksuotas rekordinis jos ilgis – 1560 metrų.
Rekordinė pynė Šiauliuose
© S.Jankausko nuotr.

Į Lietuvos rekordų agentūros „Factum“ sąrašus patekti pretenduojantys šiauliečiai, palaikydami Šiaurės Lietuvos kolegijos iniciatyvą, spalvingą pynę vijo visą savaitę - nuo pat pirmadienio ryto.

Pasak idėjos autorės, kolegijos dėstytojos tautodailininkės Sigitos Damanskienės, prie rekordinės pynės vijimo prisidėjo apie keturis tūkstančius šiauliečių bei miesto svečių. Trims jauniausiems pynėjams tebuvo po du metukus, o vyriausiajam – per 80.

Baigiantis šeštajai šventės „Šiaulių dienos 777“ dienai nupintos pynės ritinys buvo atgabentas prie Šiaulių turizmo informacijos centro.

Išmatuoti pynę ir užtikrinti, kad rekordinis ilgis tikrai pasiektas, buvo patikėta pirmajam Šiaulių miesto merui Kazimierui Šaviniui bei dabartinės valdžios atstovei vicemerei Danguolei Martinkienei. Jie savo parašais patvirtino, kad pynės ilgis – 1560 metrų.

Ankstesnis pynės rekordas priklausė 2009 m. rudenį Šakių rajono gyventojų iš šiaudų bei įvairių rudens gėrybių atskiromis dalimis nupintai ir vėliau į vieną sujungtai pynei – jos ilgis buvo 1200 metrų.

Rekordinę pynę vijo visas miestas ir jo svečiai

Vyti „Saulės pynę“ nebuvo taip lengva, nes dažnai trukdė lietus – pynė buvo pinama tose miesto vietose, kur vyko šventiniai renginiai. Vis dėlto šiauliečiai bei mieste viešėję svečiai, turistai nepabūgo lietaus ir noriai jungėsi prie darbo. Pasak tautodailininkės S. Damanskienės, pats pynimo procesas labai smagus ir uždegantis, nes vejama poromis – keturiomis rankomis.

„Tiesiog reikia pajausti tą ritmą – ir pagauna azartas. Iš pradžių būna sudėtingiau, nes reikia įgusti nesupainioti rankų, o kai pramoksti, nebesinori kitam perleisti“, - sako šį amatą puikiai išmananti tautodailininkė.

Prie pynės vijimo prisijungę žmonės galėjo kartu įpinti lapelius su savo pavarde bei vardu, parašyti savo amžių ir palinkėjimą miestui bei jo žmonėms ir taip įsiamžinti rekordinėje pynėje, kuri bus perduota saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Linkėjimuose – saulės, šypsenų ir klestėjimo

„Pradėjome su baime – kiek žmonių, ir dar tokiu oru, norės prisidėti prie mūsų iniciatyvos. Iš anksto žinojom, kad tą pynę perduosim saugoti muziejui ateities kartoms, tad mums neužteko vien savo pačių darbo – buvo labai svarbu, kad prisidėtų kuo daugiau šiauliečių bei miesto svečių”, - sakė idėjos autorė.

Pasidžiaugusi, kad šią savaitę Šiauliuose vyko daug visokių renginių, įvairių projektų, S. Damanskienė ėmė vardyti prie rekordinės pynės vijimo prisidėjusius kitų Lietuvos miestų bei svečių iš užsienio žmones: iš Vokietijos, Graikijos, Portugalijos, Turkijos, kitų kraštų. Jie ne tik pynė, bet ir užrašė ant lapelių palinkėjimus bei įamžino savo vardus.

Dažniausiai žmonės linkėjo, kad Saulės miestas šypsotųsi, kad šypsotųsi žmonės, būtų vieni kitiems dėmesingi, kad miestas klestėtų ir dar 777 metus gyvuotų bei taptų antras miestas po Vilniaus.

Savo palinkėjimus miestui bei šiauliečiams į rekordinę pynę įvijo ir miesto garbės pilietis Kazimieras Šavinis. „Palinkėjau šiauliečiams būti mažiau irzliems, daugiau džiaugtis, labiau atjausti vienas kitą ir būti garbingais piliečiais“, - sakė pynės matavimą atidžiai stebėjęs buvęs pirmasis miesto meras.

Pasak dabartinės valdžios atstovės Danguolės Martinkienės, į „Saulės pynę“ tiesiog būtina buvo įpinti linkėjimą, kad mieste būtų kuo daugiau saulės, o šiauliečių veiduose būtų kuo daugiau šypsenų ir gerumo širdyse, kad vieni kitiems dovanotų daug gerų darbų.

Išskirtinis 777-tojo Saulės miesto gimtadienio informacinis partneris – pagrindinis Lietuvoje naujienų portalas DELFI.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Diskusijos „Kremliaus propagandinė strategija okupuotame Kryme“ vaizdo įrašas

Kokiais propagandiniais mitais šiandien yra maitinami okupuoto Krymo gyventojai? Kaip pasikeitė Krymo gyvenimas po okupacijos? Kaip Krymo gyventojai vertina Kremliaus politiką? Kokia istorija pasakojama Krymo mokyklose?

Po ligos vyras pasikeitė neatpažįstamai: dabar bijau net į miestą išeiti (40)

Buvusiam Ritos vyrui teismo sprendimu uždrausta prie jos net artintis, tačiau dėl to moteris nė kiek nesijaučia saugesnė.

Irane viešintis L. Linkevičius aptarė dvišalių santykių intensyvinimą (7)

Irane viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 28 dieną susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu ir informacinių technologijų ministru Mahmoudu Vaezi.

Geriausi Lietuvos kariuomenės pėstininkai išvyksta į pratybas JAV (29)

Gegužės 30 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagrindu suformuotas būrys – apie 40 karių – išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dalyvaus bendrose pratybose su JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariais. Daugiau nei savaitę truksiančių pratybų metu lietuviai su sąjungininkais dalyvaus mūšio mieste operacijose, vykdys užduotis miškingoje vietovėje, dalyvaus kovinio šaudymo pratybose.

Už ką J. Baltušiui Lietuva niekada neatleido (956)

Sovietmečiu aukštintas „liaudies rašytojas“ Juozas Baltušis nugrizmdo į nebūtį: užmirštas ir prakeiktas. Jo dukra Rita Baltušytė įsitikinusi: jo jau niekada nereabilituos. Kokios nuodėmės lėmė, kad J. Baltušis buvo nukarūnuotas ir ar jam lemta išlikti lietuvių literatūros kanone?