Serialų įtaka vaikų vardams mažėja?

Ką apie mies­to gy­ven­to­jus ga­li pa­pa­sa­ko­ti jų ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų įra­šai? Pa­si­ro­do – vis­ką, nors skam­ba la­bai ofi­cia­liai, ta­čiau jie sle­pia pa­čius svar­biau­sius žmo­gaus gy­ve­ni­mo įvy­kius: gi­mi­mą ir mir­tį, san­tuo­ką ar jos nu­trau­ki­mą, var­do su­tei­ki­mą ar pa­kei­ti­mą ir pa­na­šiai. Apie tai kal­ba­mės su Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Bi­ru­te Valūniene.

– Vie­nas svar­bių mies­to gy­vy­bin­gu­mą nu­sa­kan­čių skai­čių – gi­mi­mų ir mir­čių san­ty­kis per me­tus. Gal tu­ri­me kuo pa­si­džiaug­ti?

– Pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus Aly­tu­je gi­mi­mų kas­met ma­žė­jo, o mir­čių skai­čius svy­ra­vo – tai ma­žė­jo, tai vėl di­dė­jo. Per­nai mū­sų mies­te mi­rė 126 žmo­nė­mis dau­giau ne­gu gi­mė. Gims­ta­mu­mas taip pat ma­žė­ja – 2012 me­tais Aly­taus mies­to gy­ven­to­jams gi­mė 46 vai­ku­čiais ma­žiau ne­gu 2011-ai­siais. Mi­rė 684 aly­tiš­kiai, tai – 31 dau­giau ne­gu 2011 ir 78 dau­giau ne­gu 2010 me­tais.

– Kiek per­nai gi­mė ber­niu­kų ir kiek mer­gai­čių, dvy­nu­kų, try­nu­kų, jei to­kių bu­vo?

– Iš 558 per­nai gi­mu­sių vai­kų – 294 mer­gai­tės ir 264 ber­niu­kai. Jau­niau­sia ma­ma bu­vo 16, jau­niau­sias tė­ve­lis – 18 me­tų. 2012-ai­siais aly­tiš­kiams gi­mė ke­tu­rios po­ros dvy­nu­kų, 2011 me­tais – trys, 2010 me­tais – še­šios. Dos­niau­sias gan­dras bu­vo 2008 me­tais, jis at­ne­šė aly­tiš­kių šei­moms net de­šimt po­rų dvy­nu­kų ir dvi try­nu­kų.

– Kiek aly­tiš­kių gi­mė už­sie­ny­je? Ar to­kiu at­ve­ju, jei gi­mi­mas re­gist­ruo­ja­mas už­sie­nio ša­ly­je, in­for­ma­ci­ja pa­sie­kia ir jū­sų sky­rių?

– Ta­po įpras­ta, kad ne­ma­ža da­lis Lie­tu­vos pi­lie­čių vai­kų gims­ta už­sie­nio vals­ty­bė­se. Ten gi­mu­sius vai­kus tė­ve­liai pri­va­lo įtrauk­ti į ap­skai­tą ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­go­je pa­gal sa­vo de­kla­ruo­tą ar­ba pas­ku­ti­nę de­kla­ruo­tą gy­ve­na­mą­ją vie­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Įtrau­ki­mui į ap­skai­tą rei­kia pa­teik­ti už­sie­nio ins­ti­tu­ci­jos iš­duo­tą gi­mi­mo liu­di­ji­mą, iš­vers­tą į lie­tu­vių kal­bą, ir le­ga­li­zuo­tą ar pa­tvir­tin­tą pa­žy­mą (Apo­stil­le), jei­gu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nės su­tar­tys ar Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tai ne­nu­ma­to ki­taip. 2010 me­tų pra­džio­je įsi­ga­lio­jo Kon­ven­ci­ja dėl iš­ra­šų iš ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų įra­šų iš­da­vi­mo įvai­rio­mis kal­bo­mis, pa­gal ku­rią ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gos iš­duo­da tarp­tau­ti­nius gi­mi­mo, san­tuo­kos ir mir­ties iš­ra­šus, taip pat pri­ima to­kius iš­ra­šus iš vals­ty­bių, pri­si­jun­gu­sių prie šios Kon­ven­ci­jos. Šie tarp­tau­ti­niai iš­ra­šai pri­ima­mi be ver­ti­mo ir le­ga­li­za­vi­mo, ta­čiau tik iš Kon­ven­ci­jos vals­ty­bių da­ly­vių. Gai­la, kad prie šios Kon­ven­ci­jos ne­pri­si­jun­gu­sios la­biau­siai lie­tu­vių pa­mėg­tos ša­lys – Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, Ai­ri­ja, Nor­ve­gi­ja, Da­ni­ja, Is­lan­di­ja ir ki­tos, šių vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jų iš­duo­ti do­ku­men­tai pri­va­lo bū­ti pa­tvir­tin­ti apo­sti­le. Kol tė­ve­liai ne­pa­si­rū­pi­na, kad jų vai­ku­čių gi­mi­mai bū­tų įtrauk­ti į ap­skai­tą, tol duo­me­nų apie juos nė­ra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų re­gist­re.

2012 me­tais iš 558 gi­mu­sių vai­ku­čių 130 gi­mė už­sie­ny­je, jų gi­mi­mus įtrau­kė­me į ap­skai­tą, tai su­da­ro 23,3 pro­cen­to vi­sų gi­mu­sių per me­tus vai­kų. 84 vai­kai gi­mė Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, 21 – Ai­ri­jo­je, 11 – Nor­ve­gi­jo­je, 14 – ki­to­se už­sie­nio vals­ty­bė­se. 2011-ai­siais iš 604 aly­tiš­kiams gi­mu­sių vai­ku­čių 156 gi­mė už­sie­ny­je, tai dau­giau kaip ket­vir­ta­da­lis vi­sų gi­mu­sių per tuos me­tus.

– Ko­kie po­pu­lia­riau­si vai­kų var­dai Aly­tu­je bu­vo per­nai?

– Aly­taus mies­te pas­ta­rai­siais me­tais po­pu­lia­riau­si ber­niu­kų var­dai daž­nai yra krikš­čio­niš­kos kil­mės, mer­gai­čių – krikš­čio­niš­ki ir sa­vos kil­mės lie­tu­viš­ki. Po­pu­lia­riau­si mer­gai­čių var­dai per­nai bu­vo Go­da, Aus­tė­ja, Emi­li­ja ir Lie­pa, ber­niu­kų – Lu­kas, Ma­tas, Do­mi­ny­kas ir Emi­lis. Da­lis tė­ve­lių lie­ka iš­ti­ki­mi is­to­ri­niams lie­tu­viš­kiems ar sa­vo gi­mi­nės var­dams. Per­nai nau­ja­gi­mėms bu­vo su­teik­ti Bar­bo­ros, Jo­gai­lės ir Vy­tau­tės var­dai, tarp nau­ja­gi­mių ber­niu­kų tu­ri­me 3 Jo­nus, po vie­ną An­ta­ną, Jur­gį, Ra­po­lą, Vy­tau­tą ir Pra­ną.

– Gal vai­kai re­čiau va­di­na­mi ne­gir­dė­tais, iš se­ria­lų pa­si­sko­lin­tais var­dais?

– Per­nai tė­ve­liai rin­ko ir re­tus, kar­tais anks­čiau ne­gir­dė­tus var­dus: mer­gai­tėms – Guos­tė, Ar­ni­ta, Geis­tė, An­dra, Pi­ja, ber­niu­kams – Ad­rius, Rei­vy­das, Eva­nas, Dar­gi­ris, Tau­ris. Du var­dai vai­kams su­tei­kia­mi re­tai. Per­nai – tik še­šioms nau­ja­gi­mėms. Kar­tais, kai du var­dus sa­vo vai­ku­čiams su­tei­kia skir­tin­gų tau­ty­bių tė­ve­liai, vie­nas var­das bū­na lie­tu­viš­kas, ant­ras – bū­din­gas ki­tai tau­tai. Pas­ta­rai­siais me­tais ren­kant vai­kams var­dus pa­ste­bi­mai su­ma­žė­ju­si se­ria­lų, ypač už­sie­nie­tiš­kų, įta­ka. Ne vi­si tė­ve­liai iš­si­ren­ka var­dą iš jau esa­mų, su­ku­ria­mi nau­ji var­dai, per­da­rant ži­no­mus as­men­var­džius, vy­riš­kus var­dus – mo­te­riš­ka gi­mi­ne. Kar­tais nu­si­žiū­ri­mi už­sie­ny­je mėgs­ta­mi var­dai ir sie­kia­ma var­dą su­teik­ti bū­tent to­kį, kaip jis var­to­ja­mas už­sie­nio kal­ba, nors šie var­dai daž­nai tu­ri lie­tu­vių kal­bo­je įpras­tas var­to­ti for­mas. Ren­kant vai­kui var­dą rei­kė­tų ge­rai pa­gal­vo­ti, ar bus sma­gu jį var­to­ti, kaip jis bus trum­pi­na­mas, ar de­ra prie pa­var­dės, pa­ga­liau ar dėl iš­rink­to var­do ne­tu­rės pro­ble­mų pa­au­gęs vai­kas, jei­gu jo var­dą bus sun­ku iš­tar­ti ar iš­girs­ti.

– Ar bū­tų ga­li­ma pa­gar­sin­ti ir san­tuo­kų re­gist­ra­vi­mo bei sky­ry­bų skai­čių 2012 me­tais?

– Iki 2012-ųjų ket­ve­rius me­tus iš ei­lės san­tuo­kų ma­žė­jo, ta­čiau per­nai su­si­tuo­kė 53 po­ro­mis dau­giau ne­gu 2011 me­tais, iš 394 san­tuo­kų 89 su­da­ry­tos Aly­taus mies­to baž­ny­čio­se ir 26 – už­sie­nio vals­ty­bė­se, šias san­tuo­kas įtrau­kė­me į ap­skai­tą. 34 san­tuo­kos įre­gist­ruo­tos Aly­taus pa­tai­sos na­muo­se. Aly­tiš­kiai ir aly­tiš­kės su­da­rė 28 san­tuo­kas su už­sie­nio vals­ty­bių – JAV, Pran­cū­zi­jos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Uk­rai­nos, Tur­ki­jos, In­di­jos, Ai­ri­jos, Bel­gi­jos, Mol­do­vos, Ser­bi­jos, Sau­do Ara­bi­jos, Be­ni­no ir ki­tų – pi­lie­čiais.

Iš­tuo­kų skai­čius pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus kei­tė­si ne­žy­miai. 2012-ai­siais įre­gist­ruo­ta 260 san­tuo­kos nu­trau­ki­mų. Pa­ly­gi­nus 2012 me­tais įre­gist­ruo­tų san­tuo­kų ir san­tuo­kos nu­trau­ki­mų skai­čius, re­zul­ta­tas – 100 san­tuo­kų ten­ka 66 sky­ry­bos. 2011 me­tais 100 san­tuo­kų te­ko 77 sky­ry­bos. Iš es­mės šis ro­dik­lis nė­ra tin­ka­mas ver­tin­ti, kaip daž­nai iš­yra san­tuo­kos, jis tik pa­ro­do tais me­tais įre­gist­ruo­tų ir nu­trauk­tų san­tuo­kų san­ty­kį, ku­ris la­bai pri­klau­so nuo san­tuo­kų skai­čiaus, – esant tam pa­čiam sky­ry­bų skai­čiui, bet pa­dau­gė­jus san­tuo­kų ro­dik­lis ma­žė­ja ir at­virkš­čiai.

– Ar aly­tiš­kiai ren­ka­si san­tuo­kai ne­įpras­tas da­tas, vie­tas ir ko­kias?

– San­tuo­kos re­gist­ra­vi­mo ce­re­mo­ni­ja ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­ma ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gos pa­tal­po­se ar­ba sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos nu­sta­ty­to­se rep­re­zen­ta­ci­nė­se vie­to­se. Jei­gu to­kių nė­ra nu­sta­ty­ta, ce­re­mo­ni­ja ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­ma jau­na­ve­džių pa­si­rink­to­je vie­to­je, jei tai ne­pri­eš­ta­rau­ja vie­ša­jai tvar­kai ir ge­rai mo­ra­lei, ne­ke­lia pa­vo­jaus gy­vy­bei ir svei­ka­tai. Ši vie­ta tu­ri bū­ti ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gos, re­gist­ruo­jan­čios san­tuo­ką, ap­tar­nau­ja­mos sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je.

Per­nai jau­na­ve­džių pa­si­rink­to­se vie­to­se su­tuo­kė­me dvi po­ras, jos rin­ko­si pri­va­čias pa­tal­pas. 2011 me­tais dvi po­ros su­tuok­tos Mies­to so­de. San­tuo­kos re­gist­ra­vi­mas jau­na­ve­džių pa­si­rink­to­se vie­to­se Aly­tu­je ne­po­pu­lia­rus gal­būt to­dėl, kad mies­te nė­ra rep­re­zen­ta­ci­nių pa­sta­tų, pri­tai­ky­tų ce­re­mo­ni­jai. Dau­gu­ma po­rų san­tuo­kos šven­tei ren­ka­si kai­mo tu­riz­mo so­dy­bas, ku­rios yra ki­tos sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je. Pa­si­rink­ti vie­tą gam­to­je ne vi­sa­da ga­li pa­si­ro­dy­ti ge­ras spren­di­mas vien dėl to, kad jau­na­ve­džių pa­mėg­to­mis va­sa­ro­mis daž­nai ly­ja, ky­la aud­rų, škva­lų ir per­kū­ni­jų. Jau­na­ve­džių pa­si­rink­ta vie­ta ne­tu­rė­tų bū­ti gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa, ei­li­nis res­to­ra­nas ar ka­vi­nė, ku­rio­je bus šven­čia­ma. Jo­se tu­ri bū­ti su­da­ry­ta iš­kil­min­ga ap­lin­ka, pri­tai­ky­ta san­tuo­kos re­gist­ra­vi­mui, ce­re­mo­ni­jos lai­kas ga­li bū­ti pa­si­rink­tas tik Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus dar­bo die­no­mis ir dar­bo va­lan­do­mis. As­me­nys, pa­si­rin­kę san­tuo­kos re­gist­ra­vi­mui vie­šą­ją erd­vę, pri­va­lo gau­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus lei­di­mą ir už­tik­rin­ti, kad bū­tų lai­ko­ma­si vie­šo­sios tvar­kos, ke­lių eis­mo ir pa­na­šių rei­ka­la­vi­mų.

– Per­nai bu­vo su­pap­ras­tin­ta pa­var­dės kei­ti­mo pro­ce­dū­ra. Ar pa­ju­to­te to­kių pra­šy­mų pa­gau­sė­ji­mą? Ko­kie do­mi­nuo­ja?

– Me­tų pa­bai­go­je įsi­ga­lio­jo Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos tai­syk­lių pa­kei­ti­mai, ku­rie su­pap­ras­ti­no pa­var­dės kei­ti­mo tvar­ką tais at­ve­jais, kai as­muo pa­gei­dau­ja tu­rė­ti ben­drą su su­tuok­ti­niu pa­var­dę, prie tu­ri­mos pa­var­dės pri­jung­ti su­tuok­ti­nio pa­var­dę, su­sig­rą­žin­ti pir­miau tu­rė­tą pa­var­dę, tu­rė­ti pa­var­dę, ne­nu­ro­dan­čią šei­mi­nės pa­dė­ties, ar tu­rė­ti ne­lie­tu­viš­ką su­gra­ma­tin­tą pa­var­dę (ar­ba at­virkš­čiai).

Per­nai dėl var­do, pa­var­dės pa­kei­ti­mo krei­pė­si 38 as­me­nys, tai – 5 dau­giau ne­gu 2011 me­tais. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos lei­di­mu 4 aly­tiš­kiams bu­vo pa­keis­tas var­das, 7 – pa­var­dė, 2 – var­das ir pa­var­dė, 1 var­das ir 1 pa­var­dė – ne­pil­na­me­čiams vai­kams. Su­pap­ras­tin­ta pa­var­dės pa­kei­ti­mo tvar­ka pa­si­nau­do­jo 21 as­muo, iš jų 20 mo­te­rų ir 1 vy­ras. Dau­giau­sia kreip­ta­si dėl pir­miau tu­rė­tos pa­var­dės, 6 mo­te­rys pa­si­kei­tė pa­var­dės for­mą į ne­nu­ro­dan­čią šei­mi­nės pa­dė­ties.

– Per­nai įtvir­tin­ta ir ga­li­my­bė tė­vams pa­keis­ti vai­ko var­dą. Ar daug to­kių at­ve­jų pa­si­tai­kė?

– Vie­ni tė­ve­liai sa­vo lau­kia­mam kū­di­kiui var­dą iš­ren­ka dar iki gi­mi­mo, ki­tiems tai pa­si­ro­do esan­ti ne­ma­ža pro­ble­ma. Pa­si­tai­ko, kad, įre­gist­ra­vę nau­ja­gi­mį, tė­vai su­abe­jo­ja dėl su­teik­to var­do ir dėl to blo­gai jau­čia­si. Šią pro­ble­mą ga­li­ma ne­sun­kiai iš­spręs­ti – po Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos tai­syk­lių pa­kei­ti­mo nuo 2011 me­tų pa­bai­gos lei­džia­ma tė­vų pa­gei­da­vi­mu pa­keis­ti vai­ko iki tri­jų mė­ne­sių var­dą. Va­do­vau­jan­tis šia nuo­sta­ta, per­nai pa­keis­tas var­das vie­nam kū­di­kiui.