Dviprasmiška valstybinių pensijų skyrimo situacija susiklostė po šių metų birželio 19 dieną paskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo. Tada pripažintas negaliojančiu 2000 metų birželį priimtas valstybinių pensijų įstatymas, įteisinęs Prezidento pensiją buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Mat šį įstatymą pasirašė ir oficialiai paskelbė Konstitucijos neįgaliotas asmuo - tuometinis Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Vidžiūnas.
Atšaukus įstatymą, automatiškai neteko galios ir kitos jo pataisos, kuriomis buvo uždrausta mokėti valstybines pensijas buvusiems sovietinių represinių struktūrų darbuotojams.
Prašydamas išaiškinimo, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas į Konstitucinį Teismą kreipėsi šių metų rugpjūčio 13 dieną.
Kaip pabrėžiama Konstitucinio Teismo sprendime, birželio 19-osios nutarime teismas netyrė ir nesprendė, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio nuostatos, nurodančios, kokiems asmenims skirtinos ar neskirtinos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos. Nutarime nekalbama apie tai, kuo remiantis nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos pagal įstatymą neskiriamos asmenims, 1939-1990 metais tarnavusiems ar dirbusiems baudžiamuosiuose (naikintojų), "liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose, KGB (buvusio SSRS saugumo komiteto) ir kitose struktūrose, veikusiose prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje arba vykdžiusiose Lietuvos gyventojų genocidą.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, nekeisdamas jo turinio.
"Taigi Konstitucinis Teismas negali aiškinti tų klausimų, kurių netyrė nagrinėdamas bylą ir nesprendė savo nutarime", - teigiama pirmadienio sprendime.