Seimo teisininkai: pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai

 (54)
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Armino Lydekos pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai, daro išvadą Seimo kanceliarijos teisininkai.
© DELFI / Audrius Solominas

A.Lydeka yra įregistravęs Pilietybės įstatymo pataisą, kuria siūloma leisti dvigubą pilietybę, jei pasitraukęs asmuo arba vienas iš tėvų ar senelių buvo Lietuvos piliečiu iki 1940 metų birželio 15 dienos.

"Siūlomas įtvirtinti dvigubos pilietybės atvejis gali sudaryti teisines prielaidas dvigubai pilietybei tapti taisykle, o ne išimtimi ir neatitikti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nustatyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis", - pažymima teisininkų išvadoje.

Šiuo metu Pilietybės įstatymas išlaikyti Lietuvos pilietybę tampant kitos valstybės piliečiu leidžia tik tuo atveju, jei asmuo iš Lietuvos pasitraukė iki 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo, taip pat kelias kitas išimtis. Plačiau įteisinti dvigubą pilietybę A. Lydeka siūlo Pasaulio lietuvių bendruomenės pageidavimu.

Registruotą pataisos variantą pasiūlė rugpjūtį Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Jo ankstesnė vadovė Regina Narušienė teigė, kad šį pataisa tenkintų didžiąją dalį išeivijos.

Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dvigubos pilietybės doktriną, jog tokios pilietybės atvejai turi būti itin reti.

"Dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys", - KT nutarimą cituoja teisininkai.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Lietuva ir Kazachstanas pasirašys sutartį dėl kalinių perdavimo

Pirmadienį Vilniuje bus pasirašyta Lietuvos ir Kazachstano sutartis dėl nuteistų bei įkalintų asmenų perdavimo.

Prasideda Nacionalinė bibliotekų savaitė

Pirmadienį iškilmėmis Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje prasidės 17-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šiemet ji atsigręžia į lankytoją, tardama jam: „#tuesibiblioteka“.

Lietuvoje lankysis Ukrainos užsienio reikalų ministras (3)

Pirmadienį Lietuvoje su darbo vizitu lankysis Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.

„MG Baltic“ parama keliavo per įvairias kišenes (192)

Liberalų sąjūdžio atstovų sukurti fondai bei viešosios įstaigos per kelerius pastaruosius metus tik iš koncerno „MG Baltic“ gavo beveik 64 tūkst. eurų. Viešai pasiekiami duomenys rodo, kad paramą skirstė grupė tų pačių su partija susijusių asmenų.

Seimo nario rinkimuose pirmauja A. Baura ir K. Krivickas (45)

Sekmadienį vykusiuose Seimo nario rinkimuose Anykščių - Panevėžio vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Antanas Baura ir Lietuvos centro partijos atstovas Kristupas Krivickas, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami negalutiniai duomenys.