Seimo teisininkai: pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai

 (54)
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Armino Lydekos pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai, daro išvadą Seimo kanceliarijos teisininkai.
Seimo teisininkai: pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

A.Lydeka yra įregistravęs Pilietybės įstatymo pataisą, kuria siūloma leisti dvigubą pilietybę, jei pasitraukęs asmuo arba vienas iš tėvų ar senelių buvo Lietuvos piliečiu iki 1940 metų birželio 15 dienos.

"Siūlomas įtvirtinti dvigubos pilietybės atvejis gali sudaryti teisines prielaidas dvigubai pilietybei tapti taisykle, o ne išimtimi ir neatitikti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nustatyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis", - pažymima teisininkų išvadoje.

Šiuo metu Pilietybės įstatymas išlaikyti Lietuvos pilietybę tampant kitos valstybės piliečiu leidžia tik tuo atveju, jei asmuo iš Lietuvos pasitraukė iki 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo, taip pat kelias kitas išimtis. Plačiau įteisinti dvigubą pilietybę A. Lydeka siūlo Pasaulio lietuvių bendruomenės pageidavimu.

Registruotą pataisos variantą pasiūlė rugpjūtį Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Jo ankstesnė vadovė Regina Narušienė teigė, kad šį pataisa tenkintų didžiąją dalį išeivijos.

Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dvigubos pilietybės doktriną, jog tokios pilietybės atvejai turi būti itin reti.

"Dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys", - KT nutarimą cituoja teisininkai.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (54)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Kur rasti vyrą: moterų mažiau tik viename Lietuvos rajone miestų sąrašas (153)

Vos vienoje Lietuvos savivaldybėje vyrų – kiek daugiau nei moterų.

Lankytojams Palangoje atveriami restauruoti Tiškevičių rūmai (2)

Duris atveria restauruoti grafų Tiškevičių rūmuose, kuriuose įsikūręs Palangos Gintaro muziejus - čia įrengtos naujos erdvės lankytojams bei įvairiems renginiams.

Siūlo alternatyvų projektą vaikų priežiūros įstatymui (19)

Seime užregistruotas alternatyvus Vaiko teisių apsaugos pagrindų naujos redakcijos projektas, parlamente šią savaitę priėmus nagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą variantą, uždraudžiantį fizines bausmes vaikams.

Mirė žymus chorvedys R. Varnas (7)

Balandžio 22 dieną netekome žymaus chorvedžio, Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainų švenčių dirigento ir organizatoriaus, talentingo muziko, Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ įkūrėjo, ilgamečio Klaipėdos universiteto pedagogo, pirmojo Menų fakulteto dekano, Klaipėdos miesto Kultūros magistro, docento Roberto Varno, praneša Lietuvos muzikų sąjunga.

Prieš srovę plaukianti lenkė politikė: Ukraina – tema, kurios čia geriau neliesti (244)

Padėtis Šalčininkų rajone tikrai menkai skiriasi nuo paplitusių stereotipų – teigiamai atsiliepti apie provakarietišką Ukrainos valdžią čia nerekomenduotina, o vietos jaunimui pavyzdinis lyderis yra... Vladimiras Putinas.