Seimo teisininkai: pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai

 (54)
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Armino Lydekos pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai, daro išvadą Seimo kanceliarijos teisininkai.
Seimo teisininkai: pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

A.Lydeka yra įregistravęs Pilietybės įstatymo pataisą, kuria siūloma leisti dvigubą pilietybę, jei pasitraukęs asmuo arba vienas iš tėvų ar senelių buvo Lietuvos piliečiu iki 1940 metų birželio 15 dienos.

"Siūlomas įtvirtinti dvigubos pilietybės atvejis gali sudaryti teisines prielaidas dvigubai pilietybei tapti taisykle, o ne išimtimi ir neatitikti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nustatyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis", - pažymima teisininkų išvadoje.

Šiuo metu Pilietybės įstatymas išlaikyti Lietuvos pilietybę tampant kitos valstybės piliečiu leidžia tik tuo atveju, jei asmuo iš Lietuvos pasitraukė iki 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo, taip pat kelias kitas išimtis. Plačiau įteisinti dvigubą pilietybę A. Lydeka siūlo Pasaulio lietuvių bendruomenės pageidavimu.

Registruotą pataisos variantą pasiūlė rugpjūtį Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Jo ankstesnė vadovė Regina Narušienė teigė, kad šį pataisa tenkintų didžiąją dalį išeivijos.

Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dvigubos pilietybės doktriną, jog tokios pilietybės atvejai turi būti itin reti.

"Dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys", - KT nutarimą cituoja teisininkai.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

V. P. Andriukaitis nesureikšmina socialdemokratų reitingų nuosmūkio

Socialdemokratų reitingo smukimas nėra tragiškas – nėra lengva visą kadenciją išlaikyti didelį populiarumą būtant valdančiojoje daugumoje, o ir situaciją dar galima pataisyti, sako eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Konservatoriai pristatys „Naują planą Lietuvai" (12)

Ketvirtadienį startuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos „Naujo plano Lietuvai“ pristatymo turas.

R. Valatka: amerikiečiai, prezidente išrinkę H. Clinton, padarytų revoliuciją (31)

Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose didelės dalies intrigos jau nebeliko: aišku, kad dėl prezidento posto varžysis respublikonų kandidatas, milijardierius Donaldas Trumpas ir viena ryškiausių moterų pasaulio politikoje Hillary Clinton.

V. P. Andriukaitis: išlaidos maistui turėtų tapti mokesčių politikos dalimi (13)

Formuojant šalies mokesčių politiką reiktų atsižvelgti į tai, kokią dalį savo pajamų gyventojai skiria maistui, sako už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis. Politikas pabrėžia, kad išlaidos maistui neturi sudaryti didžiosios gyventojų gaunamų pajamų dalies.

Kariuomenės kūrėjai kovoja dėl stogo virš galvos (24)

Šią savaitę valstybės įmonė Turto bankas viešuose aukcionuose pardavinėja beveik pusšimtį butų Vilniuje ir kituose šalies miestuose, kuriuose iki šiol gyvena atsargos karių – Lietuvos kariuomenės kūrėjų – šeimos, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.