Seimo teisininkai: pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai

 (54)
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Armino Lydekos pataisos dėl dvigubos pilietybės gali prieštarauti Konstitucijai, daro išvadą Seimo kanceliarijos teisininkai.
© DELFI / Audrius Solominas

A.Lydeka yra įregistravęs Pilietybės įstatymo pataisą, kuria siūloma leisti dvigubą pilietybę, jei pasitraukęs asmuo arba vienas iš tėvų ar senelių buvo Lietuvos piliečiu iki 1940 metų birželio 15 dienos.

"Siūlomas įtvirtinti dvigubos pilietybės atvejis gali sudaryti teisines prielaidas dvigubai pilietybei tapti taisykle, o ne išimtimi ir neatitikti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nustatyta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis", - pažymima teisininkų išvadoje.

Šiuo metu Pilietybės įstatymas išlaikyti Lietuvos pilietybę tampant kitos valstybės piliečiu leidžia tik tuo atveju, jei asmuo iš Lietuvos pasitraukė iki 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo, taip pat kelias kitas išimtis. Plačiau įteisinti dvigubą pilietybę A. Lydeka siūlo Pasaulio lietuvių bendruomenės pageidavimu.

Registruotą pataisos variantą pasiūlė rugpjūtį Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Jo ankstesnė vadovė Regina Narušienė teigė, kad šį pataisa tenkintų didžiąją dalį išeivijos.

Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra išdėstęs dvigubos pilietybės doktriną, jog tokios pilietybės atvejai turi būti itin reti.

"Dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys", - KT nutarimą cituoja teisininkai.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Pratybų „Geležinis vilkas 2017” gynybos operacijos akimirkos (4)

Penktadienį oficialiai baigėsi didžiausios šių metų tarptautinės pratybos Lietuvoje „Geležinis vilkas 2017“. Uždarymo ceremonijos vyko Gaižiūnų ir generolo Silvestro Žukausko poligonuose.

Atvirai išsakė viską apie Palangos poilsiautojus: išgeria bokalą alaus ir tuoj plešia marškinius (134)

Palangos verslininkai trina rankomis – atostogų sostine vadinamas miestas penktadienio popietę pildosi žmonėmis, pasirengusiais čia švęsti Jonines.

R. Šimašius sako sulaukęs S. Skvernelio prašymo paremti reformas (13)

Liberalų sąjūdžio (LLS) vadovas Remigijus Šimašius sako, kad premjeras Saulius Skvernelis siekia užsitikrinti liberalų palaikymą dėl urėdijų, aukštojo mokslo reformų.

Nuomonė. V. Rutkūnas. Mes pagonys, mes baltai, lietuviai ką Lietuvai reiškia Rasos šventė ir Jonas Trinkūnas? (135)

Šiemet sukanka 50 metų, kai Jono Trinkūno ir jo bendražygių pastangomis Lietuvoje buvo atkurta Rasos šventė ir pirmą kartą ji surengta senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje.

Kam parūpo geri santykiai su A. Lukašenkos statytiniais: išlindo sąrašas (288)

Lenkų rinkimų akcijos parlamentaras Jaroslavas Narkevič Seime panoro įkurti Gerosios kaimynystės su Baltarusijos Respublika tarpparlamentinę grupę. Tokia grupė nebuvo įkurta, o buvęs ambasadorius JAV, konservatorius Žygimantas Pavilionis savo kolegų norą jungtis į tokią grupę pavadino „penktąja kolona“.