Seimo sprendimas: pasistatyti namą draustinyje bus paprasčiau, bet pakrančių tverti nebus galima

 (37)
Antradienį Seimas priėmė naująjį saugomų teritorijų įstatymą. Seimo nariai teigia, kad patys pavojingiausi punktai iš įstatymo buvo išbraukti, tačiau po naujo įstatymo priėmimo pasistatyti namą draustinyje gali būti paprasčiau.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Už balsavo 74 Seimo nariai, prieš 1, du Seimo nariai susilaikė. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti ČIA.

Naujos statybos draustiniuose bus leidžiamos kai kuriose vietose

Nors dar praeitą savaitę Seimo aplinkos apsaugos komitetas buvo nusprendęs šią kadenciją įstatymo nepriiminėti, vis dėlto nuomonė buvo pakeista. Komiteto nariai įstatymui stipriai nesipriešino, nes teigė, kad pačios pavojingiausios nuostatos iš jo buvo išbrauktos.

Naujame saugomų teritorijų įstatyme pasikeičia statybų draustiniuose reglamentavimas, atsiranda daugiau punktų, kaip turi būti atstatomos senos sodybos. Tačiau Seimo nariai teigė, kad iš naujo įstatymo projekto buvo išbraukta galimybė saugomose teritorijose dalinti sklypus, dabartiniame įstatyme tokios galimybės taip pat nėra. Pasak Seimo narių, naujos kadencijos Seimas gali dar taisyti įstatymą.

Vis dėlto, įstatyme liko nuostata, kad draustiniuose leidžiamos naujos statybos ten, kur tai leidžia parkų tvarkymo planai ir savivaldybių bendrieji planai.

„Įstatyme numatyta eilė atvejų, kai yra galima nauja statyba ir įvairios išimtys. Yra punktas, kad nauja statyba galima, jeigu tai yra numatyta bendruosiuose planuose bei parkų tvarkymo planuose. Taigi, Pandoros skrynia yra labai plati“, - kalbėjo konservatorius Paulius Saudargas. Jo pasiūlymas kitaip reglamentuoti statybas draustiniuose Seime buvo nesvarstytas.

„Ką mes saugome? Ar saugome kažką tik dėl to, kad saugoti? Sudarome krūvą problemą ūkininkams, daugybė teritorijų yra saugomos. Tai yra didžiulė kliūtis verslo plėtrai, investicijų pritraukimui“, - kalbėjo Artūras Skardžius.

DELFI ne kartą rašė apie Seimo planuojamą priimti naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymą, kuriame buvo sukurta nemažai landų galimam piktnaudžiavimui. Vis dėlto po DELFI tekstų kai kurios pavojingos nuostatos iš įstatymo buvo išbrauktos.

Pakrantėse nebus nei ganyklų, nei elektrinio piemens

Iš pradžių įstatyme norėta leisti visur saugomose teritorijose tvenkti užtvankas bei leisti apsitverti pakrantės apsaugos juostas, įrengiant ten ganyklas, tačiau šie punktai buvo panaikinti iš įstatymo. Aplinkos apsaugos komitetas siūlė leisti pakrantėse įrengti elektrinį piemenį, o ne tvoras ir teigė, kad tai kompromisinis variantas. Vis dėlto, Seimas pakeitė šią komiteto nuostatą ir iš viso uždraudė tverti tvoras ir elektrinį piemenį pakrantėse.

„Dėl aptvėrimų prie ežerų ir upių, vandens telkiniai turi būti prieinami visiems piliečiams. Šis įstatymas riboja tokią prieigą, kalbama apie ganyklas. Komitetas padarė kompromisą, kad užtverti galima tik elektriniu piemeniu, paliekant vartelius. Aš siūlau neleisti tverti net ir elektrinio piemens“, - kalbėjo P. Saudargas. Jo pasiūlymui buvo pritarta Seime.

„Mes šnekame, kad mūsų pakrantės yra neteisėtai užtvertos, matome parodomąsias akcijas. Čia vienas esminių punktų. Vieną deklaruojame, kitą darome, Aplinkos ministerija atneša įstatymą, kuriuo leidžia ir tuos 5 metrus užtverti. Bet juk tai yra tik 5 metrai. Labai palaikau P. Saudargo pasiūlymą, turime parodyti pilietinę valią ir neleisti tvorų tverti“, - kalbėjo Aurelija Stancikienė.

Kęstutis Daukšys pašiepė kolegas ir teigė, kad ne miestiečiams siūlyti, kaip ūkininkams ūkininkauti. „Susirūpinimą rodo miestiečiai, kurie net nesupranta, kaip tie gyvuliai ganosi. Nesirūpinkit ten, kur rūpesčių nėra, ganykloje turi būti gyvulių, juos reikia deklaruoti ir taip toliau. Jeigu jūs galvojate, kad savo mieščioniškais reikalais pagelbėsit kažkam praeiti, jūs nepagelbėsit“, - prieštaravo „darbietis“ K. Daukšys.

P. Saudargas teigė, kad tokia įstatymo nuostata nėra prieš ūkininkus, bet leidimas įrengti ganyklas pakrantėse atvertų kelią piktnaudžiavimui. „Kadangi buvau apkaltintas, kad nemoku gyvulių ganyti, tai pasakysiu. Nežinau, kaip ten sekasi J. Borisovui, kuris apsitvėrė didžiulį plotą miško ir jokių gyvulių ten nelaiko. Mes prieš tai ir kovojame, ne prieš realius ūkininkus, bet prieš pseudo ūkininkus“, - replikavo P. Saudargas.

Neleis dalinti sklypų

Taip pat Seimas bendru sutarimu pritarė pasiūlymui, kuris uždraudė dalinti sklypus saugomose teritorijose, nes toks punktas buvo patekęs į naują įstatymą. Dalinti sklypus saugomose teritorijose draudžiama ir dabar galiojančiu įstatymu.

„Draustiniuose, kuriuose draudžiama bet kokia ūkinė veikla, leidžiame padalinti žemės sklypą, atskiriant dalį, kurioje bus statybos. Tai pažeidžia draustinių esmė. Draustiniai ir yra skirti tam, kad bet kokia veikla ten būtų draudžiama. Komitetas taip pat pritarė šiam pasiūlymui“, - kalbėjo A. Stancikienė.

Taip pat įstatyme atsirado nuostatų dėl leidimo saugomose teritorijose įteisinti atsinaujinančius energetikos šaltinius, saulės kolektorių įrengimą.

„Matau, kad komunizmo šmėkla klaidžioja kai kurių iš mūsų galvose“, - apie įstatymą kalbėjo K. Daukšys, kuris teigė, kad įstatymas per daug draudžia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nepaklusnusis vyskupas T. Matulionis: buvo stengiamasi, kad gyvas negrįžtų (30)

Vyskupas Teofilius Matulionis (1873-1962) buvo žmogus, kurio gyvenimo dramą bus galima imti prototipu geram istoriniam ar psichologiniam romanui, kelių serijų filmui. Be jokios ironijos – mūsų laikų didvyris, stojantis į gretą su didžiaisiais krikščionijos šventaisiais.

D. Žiugždienė įsidarbino Kultūros ministerijoje (14)

Po įtarimų korupcija iš buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus komandos pasitraukusi Džiuljeta Žiugždienė jau kelis mėnesius dirba Kultūros ministerijoje, rašo portalas 15min.lt.

Valdžios pasiūlyta suma sukėlė audrą (664)

Kol gyventojai skundžiasi vis didėjančiomis maisto kainomis, Vyriausybės atstovai pristatė minimalių poreikių krepšelį, pagal kurį vienas lietuvis galėtų išgyventi vos už 238 eurus per mėnesį.

„120s“ žinios: nufilmuotas susidorojimas su Š. Korėjos lyderio broliu ir J. Basanavičiaus statula (6)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: paskelbta, kokia skulptūra pagerbs dr. Jono Basanavičiaus atminimą istorinėje sostinės erdvėje – aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Konkursą, kuriame dalyvavo 16 architektų ir skulptorių grupių, laimėjo Gedimino Antano Sakalio, Gediminas Piekuro ir Algirdo Rasimavičiaus kūrinys.

Vilniaus tarybos nario V. Urbonavičiaus vaikas į darželį priimtas neteisėtai (51)

Vilniaus tarybos nario konservatoriaus Vido Urbonavičiaus vaikui vieta sostinės darželyje buvo skirta pažeidžiant teisės aktus. Ar politikas darė spaudimą administracijos darbuotojams, auditoriai nevertino ir paliko tai daryti savivaldybės etikos sargams.