"Sausio 13-oji yra tikrai Lietuvos pergalės diena ir ne tik Lietuvos. Tai buvo tarptautinės reikšmės laimėjimas. Šiandien, jei nebūtų Sausio 13-osios pergalės, ko gero nebūtų ir sovietų imperijos subyrėjimo ir šiandien Europa bei visas pasaulis atrodytų visai kitaip", - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė parlamento vadovė.
1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 beginklių žmonių. Tačiau sovietų daliniai Aukščiausiosios Tarybos pulti tada neišdrįso.
Pasak I.Degutienės, tuometiniai įvykiai parodė, kad galima ateitį lemti ne jėgos veiksmais, bet remiantis žmogiškomis vertybėmis.
"Lietuva, pasirinkdama nesmurtinį kelią visam pasauliui pasakė ir priminė, kad ateitį reikia grįsti ne jėgos kultu ar kažkokios neapykantos dvasia, o aukščiausiomis žmonijos vertybėmis. Ta dvasia parodė savo galią, prieš kurią atsitraukė tankai. Lietuva kovojo už demokratinių vertybių pergalę ne tik Lietuvai, bet visai Europai", - tvirtino Seimo pirmininkė.
Ji kvietė Lietuvos žmones sausio 12-ąją ir 13-ąją vyksiančių renginių metu pagerbti tuomet žuvusiuosius tylos minute.
I.Degutienė sakė, kad kyla klausimų, kodėl Kaune sausio 13-ąją yra rengiamas Sankt Peterburgo Marijos teatro simfonininio orkestro, vadovaujamo Valerijaus Gergijevo, koncertas. Šis dirigentas žiniasklaidoje vadinamas dabartinio Rusijos premjero Vladimiro Putino, kuris Sovietų Sąjungos žlugimą pavadino didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa, draugu ir dabartinio režimo remėju.
"Iš tikrųjų kyla savaime klausimai turbūt ne tik man, bet ir daugeliui Lietuvo gyventojų, ar tai tik keisti sutapimai, ar jaunos kartos renginių organizatorių nepatyrimas ir nejautrumas istorijai, o gal iš tikrųjų tai sąmoningai kažkieno planuojamas renginys ir galima tai traktuoti kaip provokaciją", - teigė parlamento vadovė.
Kita vertus, ji pasveikino koncerto rengėjų sprendimą pagerbti aukas tylos minute.
Sausio 13-osios byloje yra 23 įtariamieji, jiems pareikšti įtarimai dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Įtariamųjų atžvilgiu išduoti Europos arešto orderiai. 21 iš jų yra Rusijos pilietis, du - Baltarusijos. Šios šalys išduoti įtariamuosius atsisako.
Lietuvos prokurorai byloje taip pat nori apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.