Seimo pirmininkas nesikrato Nepriklausomybės medalio

Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir jo pavaduotoja Rasa Juknevičienė pareiškė nematą kliūčių priimti Nepriklausomybės medalį, kurio pastarosiomis dienomis atsisakė keli signatarai.
Antradienį paskelbtame Seimo pirmininko pareiškime primenama, kad šių metų pradžioje į Seimo Valdybą kreipėsi Ordinų kancleris Andrius Meškauskas su Prezidentūros siūlymu atnaujinti tarpukaryje įsteigto Nepriklausomybės dešimtmečio medalio teikimą.

Vasarį V. Landsbergio iniciatyva Seimas pataisė įstatymus ir atkūrė Lietuvos nepriklausomybės medalį, kuris buvo įsteigtas ir teikiamas prieškario Lietuvoje.

Tačiau po Seimo valdybos prašymo neteikti Nepriklausomybės medalio valdybos nariams, prezidentas Valdas Adamkus paskelbė kol kas nesinaudosiąs savo teise skirti šį apdovanojimą.

Tuomet Prezidentūra tvirtino, kad valdybos pirmininkas, taigi tuo pačiu ir narys, yra ir V. Landsbergis, todėl medalio reikšmė nuvertės, jei jis nebus įteiktas Sąjūdžio lyderiui, faktiniam 1990 metų Lietuvos vadovui V. Landsbergiui.

Seimo valdyboje, be V. Landsbergio yra jo pavaduotojai Arvydas Vidžiūnas, R. Juknevičienė, Rimantas Dagys, Feliksas Palubinskas bei kancleris Jurgis Razma.

Šį šeštadienį prezidentas pasirašė dekretą, kurio Nepriklausomybės medalis skiriamas visiems 1990-1992 metų Aukščiausios tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatams, kariams savanoriams, pasipriešinimo dalyviams, signatarams.

Dekrete numatyta apdovanoti ir Seimo pirmininką V. Landsbergį bei jo pavaduotoją R. Juknevičienę.

Antradienį išplatintame pareiškime Kovo 11-osios akto signatarai V. Landsbergis ir R. Juknevičienė teigia, kad "ankstesnis protokolinis nutarimas nebevaržo jų priimti atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtus medalius".

Pastarosiomis dienomis medalio atsisaką paskelbė Kovo 11-osios akto signatarai Algirdas Patackas, Algirdas Endriukaitis ir Atkuriamojo Seimo deputatė Rūta Gajauskaitė, teigdami, kad jaučiasi įžeisti dabartinės apdovanojimų skyrimo praktikos bei kaltindami prezidentą nesuprantant laisvės kovų dalyvių kančių.

Iš viso medaliu prezidentas apdovanojo beveik 400 asmenų, tarp kurių yra ir signatarai, teismo pripažinti sąmoningai bendradarbiavę su KGB - Virgilijus Čepaitis ir Kazimiera Prunskienė, bei už pasikėsinimą sukčiauti kalintas parlamentaras Audrius Butkevičius.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

R. Karbauskio valstiečiai Seime įgijo netikėtą advokatą, apie kurį nieko nenori žinoti (9)

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Bronius Matelis teigia sulaukęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Petro Gražulio raginimų grįžti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją. „Tokius raginimus P. Gražulis man išsakė mažiausiai du kartus“, – DELFI tvirtino B. Matelis.

Kino centro vadovas: Europoje joks institutas nesprendžia, kokius filmus drausti (49)

Europoje nėra nė vieno kino instituto, kuris vertintų filmų turinį, vertindamas valdžios siūlymą sugriežtinti kino teatruose rodomų filmų turinio kontrolę LRT RADIJUI sako Lietuvos kino centro (LKC) direktorius Rolandas Kvietkauskas. Anot jo, LKC gali nebent atsisakyti indeksuoti filmą, jei šis pažeidžia baudžiamosios teisės aktus.

M. Majauskas: beveik devyniais atvejais iš dešimties smurtautojai grąžinami namo (12)

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje dažniausiai taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tad smurtautojas tiesiog grąžinamas namo pas auką, piktinasi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Trys konservatoriai siūlo vertinti meninių filmų turinį (68)

Keli Seimo konservatoriai pirmadienį pranešė raginantys ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę - Jonsson įvertinti, ar kino filmų priežiūros negalėtų vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

Rekordinis būsimų pirmokų skaičius Vilniuje – steigiamos papildomos klasės (21)

Į sostinės mokyklas jau užsiregistravo daugiau kaip 6,8 tūkst. pirmokų, papildomai steigiamos pirmosios klasės 15 mokyklų – šį rudenį pirmąsias klases pradės lankyti apie 400 daugiau vaikų nei pernai.