Pasak Seimo pirmininko, sostinėje susiklosčiusią situaciją galutinai išspręs teismas.

"Aš manau, kas savivaldybė yra pakankamai savarankiška institucija ir jinai turi priimti politinį sprendimą leisti ar neleisti (eitynes Gedimino prospektu, - ELTA), o jeigu žmonės nepatenkinti ir nėra duodamas tas leidimas, kitas kelias - teismai", - sakė V. Gedvilas.

Seimo Pirmininkas pripažįsta visų piliečių minties laisvę ir neprieštarauja, kad Vilniuje būtų rengiamos homoseksualų eitynės, tačiau kelia saugumo klausimą.

"Aš manau, kad visi turi teisę protestuoti, žygiuoti, bet tai turi būti taiki, neįžeidžianti eisena, aš jau ne kartą esu sakęs. Tiktai reikia pažiūrėti, kokioje vietoje leisti daryti, kad tai būtų saugu, kad tai nesukeltų kažkokių riaušių arba kažkokių prieštaravimų", - kalbėjo Seimo Pirmininkas.

Pasak V. Gedvilo, šios eitynės yra jautri tema: nuomonės visuomenėje išsiskiria, dėl to kyla susipriešinimas.

"Vieni yra už eitynes, kiti - prieš eitynes, bet kokiu atveju konfliktas bus", - pastebi V. Gedvilas.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo išdavusi leidimą eitynėms Upės gatvėje, tačiau Lietuvos gėjų lyga, pageidavusi eisenos Gedimino prospektu, šį sprendimą apskundė teismui.

Šis įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę suderinti leidimą eitynėms Gedimino prospektu. Savivaldybė netrukus pasinaudojo teise tokį teismo sprendimą apskųsti.

DELFI primena, kad generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis tvirtino, jog policija pajėgi užtikrinti tvarką renginio metu. „Šiandien galiojantis Susirinkimų įstatymas policiją įpareigoja užtikrinti bet kokio teisėto renginio saugumą bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriame Lietuvos taške. Policija tą privalo padaryt ir padarys“, – teigė S. Skvernelis .

Pasak S. Skvernelio, ar renginys vyktų Sereikiškių parke, ar kur nors prie jūros – įstatymas vienareikšmiškai įpareigoja, kad policija privalo pašalinti visas grėsmes ir užtikrinti renginio saugumą.

Pirmą kartą seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje vyko 2010 m. gegužę.

Apklausų duomenimis, homoseksualų eitynėms nepritaria 62,1 proc. Lietuvos gyventojų.