Komisija būtų sumažintos sudėties, nes liberalai ir konservatoriai yra pareiškę, kad neketina dalyvauti slaptas pažymas nagrinėsiančios tyrimo komisijos darbe. Tačiau penktadienį konservatoriai, anksčiau atsisakę deleguoti savo narius į komisiją, šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės. Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus teigimu, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija galutinai apsispręs dėl to kitą savaitę, antradienį.
Pagal projektą, komisijoje dirbtų 8 Seimo nariai pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą: Gediminas Jakavonis, Zbignevas Jedinskis, Dainius Petrošius, Valdas Skarbalius, Artūras Skardžius, Aurelija Stancikienė, Eduardas Šablinskas ir Valdas Vasiliauskas.
Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis stebėjosi, kodėl dėl komisijos sudarymo „taip dreba konservatoriai?“.
„Kodėl taip bijo šitos komisijos konservatoriai ir liberalai?“ – jam antrino Seimo narys Povilas Gylys.
Tuo tarpu konservatoriaus Arvydo Anušausko nuomone, komisija yra antikonstitucinė visais klausimais.
Nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl Manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą“, Seimui pateikė „tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas.
Penktadienį parlamentarai po svarstymo pritarė nutarimo projektui dėl tyrimo komisijos sudarymo. Už tai balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 4 parlamentarai. Ar komisija bus sudaryta, paaiškės kitą savaitę nutarimo priėmimo metu.
Tyrimą dėl rezonansą sukėlusių pažymų atlikti pasiūlė daugiau kaip pusės Seimo narių, daugiausia valdančiųjų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų.
Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą. Taip pat komisija turėtų vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.
Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, kad STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Skiriant naują generalinį prokurorą susitikusi su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, kad prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Šio susitikimo dalyviais paminėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti“. Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to.