Šiais metais Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje į Seimą kandidatuoja net 11 kandidatų, tačiau debatuose dalyvavo vos 6 politikai: Renatas Miškinis (Lietuvos žaliųjų partija), Gitana Nevulienė (Antikorupcinė K. Krivicko ir N. Puteikio koaicija), Tomas Bakučionis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Eugenijus Paliokas (Lietuvos liaudies partija), Aldona Šventickienė (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir Vincas Jurgutis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis).
Diskusiją moderavo DELFI politikos aktualijų žurnalistė Eglė Samoškaitė.
Diskusijos metu ypač daug dėmesio skirta darbuotojo ir darbdavio teisiniams santykiams, naujajam Darbo kodeksui, pagalbinio apvaisinimo įstatymui bei balsavimo internetu įteisinimui. Nevengta ir provokuojančių klausimų, kurie įaudrino ne tik politikų ginčą, bet ir žiūrovus salėje.
Dažnam lietuviui šiandieną opia tema išlieka gaunamų pajamų dydis ir neadekvačiai dideli mokesčiai. Antikorupcinės koalicijos atstovė G. Nevulienė teigė, jog „euro įvedimas apnuogino skaudulį“. Politikai problemą spręsti siūlo investicijų iš užsienio pritraukimu bei smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.
Visgi T. Bakučionis (LVŽS) nepritarė kitų kandidatų nuomonei. „Vien mechaninis darbdavių pritraukimas problemos neišspręs“,- sakė jis. Lietuvoje augančių verslo įmonių pelnas sudaro net 67 proc. šalies BVP, tačiau, anot kandidatų, uždirbtus pinigus reikia “traukti iš šešėlio” ir daugiau dėmesio skirti viešųjų pirkimų skaidrinimui.
Kandidatai diskutavo ir darbo užmokesčio apmokestinimo kaitos bei naujojo Darbo kodekso temomis. T. Bakučionis debatų metu teigė, kad „smulkus ir vidutinis verslas – didelė mokestinė našta“. Politikas siūlo įvesti mokestines lengvatas jauniems verslams (startuoliams) ir apmokestinti verslininkų kapitalą. „Darbo jėgos apmokestinimas dabar akivaizdžiai yra per didelis“,- pridūrė jis.
Su tokia nuomone nesutiko LLP atstovas E. Paliokas. Jis tikino, kad „nėra skirtumo, ar mokesčius mokės darbdavys, ar darbuotojas“. Didžioji dalis kandidatų pritarė ir Sodros lubų mažinimui.
Tačiau liberalė A. Šventickienė pasiūlė alternatyvų sprendimą, sakydama, kad „mums nereikalingos dvi įstaigos: Sodra ir Mokesčių inspekcija“.
Už naująjį Darbo kodeksą pasisakė tik vienas iš šešių kandidatų, o paklausti, ar norėtų įsidarbinti pagal „nulinę“ sutartį, 5 iš 6 atsakė neigiamai – tokios galimybės neatmetė tik Renatas Miškinis.
Politikai sutarė, kad darbuotojai darbo santykiuose yra silpnoji pusė. „Dirbti ir neturėti realių pajamų – tikrai ne tai, ko linkėčiau lietuviams XXI amžiuje. Tai yra darbuotojo paėmimas įkaitu“,- kolegoms antrino G. Nevulienė.
Kandidatai į Seimą vienbalsiai sutiko, jog alkoholizmas šiandien yra viena didžiausių problemų Lietuvoje, o gyventojai, ypač šalies regionuose, geria iš nevilties. Sprendimo būdų buvo pateikiama kuo įvairiausių: didinti alkoholio akcizus, plėsti gydymo nuo priklausomybės sistemą, šviesti jaunimą, riboti prieinamumą, didinti mokinio krepšelį prevencijai nuo svaigalų, vykdyti kultūros plėtrą šalyje.
T. Bakučionis priminė, jog „partijos vizija – valstybinis alkoholio monopolis“. V. Jurgutis atkreipė dėmesį į nedarbingumą kaip kertinę alkoholizmo priežastį. „Kai žmonės galės dirbti ir užsidirbti, sumažės noras gerti ir nusigerti”,- sakė kandidatas.
E. Paliokas šiuo klausimu pašmaikštavo pastebėdamas, kad „alkoholizmo paplitimo pasaulyje žemėlapis sutampa su krikščionybės paplitimo žemėlapiu”.
Už elektroninį balsavimą pasisakė visi kandidatai. „Nereikia išradinėti dviračio, galime pasinaudoti tuo, ką daro kiti”,- diskusiją pradėjo A. Šventickienė.
Vis dėlto, aktualūs išlieka ir skaidrumo bei balsų pirkimo klausimai.
Politikų įsitikinimu, tą užtikrinti nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, estai balsavimą elektroninėje erdvėje nuo virtualių įsilaužimų jau 10 metų sėkmingai apsaugo specialiais saugikliais. Kandidatai sutiko, kad toks balsavimas leistų nuomonę pareikšti išvykusiems svetur lietuviams, sumažintų spūstis prie balsadėžių ir skatintų dalyvauti jaunimą, tad galimai pasikeistų ir balsavimo rezultatai.
Aptarta ir dar viena šaliai naujovė – dirbtinio apvaisinimo įstatymas. E. Paliokas ir T. Bakučionis nepritarė naujajam Seimo įstatymui ir pasisakė už konservatyvesnį modelį, o savo pažiūras grindė pagarbos gyvybei principu.
„Atsiranda komercinės medicinos kišimasis, kuris neišspręs gimstamumo problemos“,- sakė LVŽS atstovas. Kiti keturi kandidatai itin palaikė iniciatyvą, tačiau sutiko, jog vis dar reikia atrasti geresnį finansavimo mechanizmą.
V. Jurgutis įsitikinę, jog „turėti vaikų – tai ne privilegija, tai kiekvieno žmogaus teisė“. G. Nevulienė pateikė susimąstyti ir imtis veiksmų skatinančią statistiką: 50 tūkst. šeimų Lietuvoje – nevaisingos. Dėl tokių skaičių, anot politikės, kalti kontraceptinių priemonių gamintojai.
„Nevalia šitaip elgtis su moters organizmu“,- sakė ji.
Kiti pritariantieji retoriškai klausė: kodėl turėtume nepadėti nevaisingoms šeimoms, jei rasti būdai, kaip tai padaryti?
Galiausiai kiekvieno kandidato buvo paklausta, kokį savo darbą įvardytumėte kaip geriausią, atliktą šiais metais. R. Miškinis sakė besididžiuojąs savo šeima.
Kiti kandidatai džiaugiasi savo indėliu visuomeninės veiklos srityje: E. Paliokas jau antrus metus Vilniuje organizavo 1655 m. mūšio minėjimą, kuriame kadaise buvo apginta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės garbė; T. Bakučionis sakėsi prisidėjęs prie mokytojų gerovės kūrimo ir santykių su Vyriausybe skaidrinimo.
V. Jurgutis džiaugėsi sukūręs daugiau vietų Vilniaus darželiuose. G. Nevulienė prie jaunuolių švietimo prisidėjo kitaip: pradėjusi dirbti bibliotekoje, sugebėjo padidino vaikų lankomumą joje.
A. Šventickienė sakė jau daugelį metų padedanti antakalniečiams spręsti jų bėdas ir auginti sėkmingas ateities kartas.
