"Atgimimo nesulauksi iš valdžios, vien žiūrėdamas į jos mielas akis. Tad gal pamėginkime, nesiklausdami Centro Komiteto, kaip tada, ir prasidės trečiasis Lietuvos sąjūdžio laikas, naujas atgimimas", - sakė jis.
Pasak V.Landsbergio, nuo LPS iniciatyvinės grupės įkūrimo 1998 metų birželio 3-ąją iki 1992 metų Konstitucijos priėmimo LPS gyvavo kaip politinė jėga, o nuo 1993 metų iki šiol - "veikiau istorinė atmintis apie kadaise atvertą idealizmą ir gyvas priekaištas pametusiems idealus".
Šiuo metu Lietuvos sąjūdis veikia kaip visuomeninė organizacija.
"Kviečiu visus Lietuvos žmones, visus sąjūdininkus siekti bendro tikslo. Tas tikslas - geresnė Lietuva", - pareiškė Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas Algirdas Blažys.
Seime kalbėjusieji LPS iniciatyvinės grupės nariai apgailestavo, jog 1990 metais atkūrus šalies nepriklausomybę ir sukūrus laisvąją rinką Sąjūdžio idealus greitai užgožė naudos siekimas.
LPS iniciatyvinės grupės narė Meilė Lukšienė apgailestavo, jog "silpnėja jungtis tarp individo ir tautos", patriotizmas pavirtęs "tuščiu barškalu", bendražmogiškąsias vertybes užgožia suabsoliutintas turto ir pramogų siekimas, "viskas perkama ir parduodama".
"Įsibėgėję galime parduoti ir sąžinę, ir protą, tada kyla pavojus parduoti ir tautą, ir valstybę", - įspėjo ji.
"Savi interesai iškeliami aukščiau kitų, partiniai - aukščiau valstybės, turtiniai interesai aukščiau visko. Pradėję tiesos sakymu, šiandien gyvename nauda", - teigė kitas buvęs LPS iniciatyvinės grupės narys buvęs parlamentaras Romualdas Ozolas.
LPS iniciatyvinės grupės narys poetas Justinas Marcinkevičius pažymėjo, jog viena iš Sąjūdžio klaidų buvo tai, jog jis nepastebėjo ir neužkirto kelio per jį į valdžią besiveržiančių savanaudiškų asmenų, bei paragino Seimo narius sustabdyti valstybės turto grobstymą.
"Užsiūkite pagaliau Lietuvos kišenes, jeigu jos dar nėra visiškai ištuštintos", - sakė poetas, kreipdamasis į parlamentarus.
J.Marcinkevičius taip pat LPS klaida pavadino tai, jog jis toleravo "visuomenės supriešinimą".
Posėdyje kalbėjusi LPS Šiaulių miesto skyriaus narė Irena Vasinauskaitė pasiūlė Seimo salėje susirinkusiems balsuoti, ar dar jie "ginčijasi su sąžine".
"Sąjūdis - tai amžinas ginčas su sąžine. Pabalsuokime - ar dar ginčijamės su sąžine", - iš tribūnos pasiūlė I.Vasinauskaitė, sukėlusi šiokį tokį sąmyšį salėje.
Filosofas Arvydas Juozaitis ragino imti pavyzdį iš 19-ojo amžiaus knygnešių ir blaivybės sąjūdžių, nes "neblaivi tauta neskaito, nejuda arba nežino, kur juda", bei reiškė viltį, jog Sąjūdis paskatins net tik Lietuvos atgimimą, bet ir gimstamumą.
Antradienį sukanka 15 metų, kai 1988 metų birželio 3 dieną susibūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, kuri tų pačių metų spalį organizavo steigiamąjį LPS suvažiavimą.
LPS subrandino šalies nepriklausomybės atkūrimo idėją, įgyvendintą 1990 metų kovo 11-osios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtu nepriklausomos valstybės atkūrimo aktu.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, jog LPS išliks Lietuvos ir pasaulio atmintyje kaip "dainuojanti Lietuvos revoliucija", gyrė LPS "gudrumą" už tai, jog nepriklausomybės siekta prisidengus Michailo Gorbačiovo "perestroika", už istorijoje precedento neturėjusį tautos suvienijimą bei sukurtas prielaidas savarankiškai Lietuvos komunistų partijai (LKP) atsirasti.
"Komunistų partija buvo viena ir nedaloma. O Sąjūdis ją padalino. Į Lietuvos ir ne Lietuvos. Jeigu Lietuvos kompartija nebūtų nuėjusi su Sąjūdžiu, o pasilikusi anoje pusėje, Lietuvoje iki šiol būtų likęs didžiausias visuomenės susipriešinimas ir susiskaldymas", - teigė A.Paulauskas.
"Aš tikiu, jog Lietuva nesupyks, jeigu jos vardu jums pasakysiu: ačiū jums už naujos Lietuvos istorijos pradžią",- sakė A.Paulauskas.
Seimui antradienį bus teikiama Atmintinų dienų įstatymo pataisa, kuria siūloma įtraukti į Atmintinų dienų sąrašą birželio 3-ąją ir minėti ją kaip Sąjūdžio dieną. Tokį pasiūlymą pateikė Seimo sudaryta LPS metinių minėjimo komisija.