Seimas vėl atmetė internetinio balsavimo idėją

 (130)
Seimas antradienį atmetė internetinio balsavimo idėją – neužteko balsų priimti nagrinėti projektą, kuris būtų įtvirtinęs elektroninio balsavimo principus.
Mantas Adomėnas
Mantas Adomėnas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Už Teisingumo ministerijos pateiktą projektą balavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 35 parlamentarai. Už internetinio balsavimo galimybę pasisakė didesnė dalis socialdemokratų ir „darbiečių“ bei liberalai, prieš buvo ir susilaikė konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai. Projektas grąžintas tobulinti.

Projektas būtų sudaręs teorines sąlygas balsuoti internetu, o ne iš karto įteisinęs patį balsavimą – nustatęs pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, saugumo reikalavimus.

Projektą ministerija parengė Vyriausybės pavedimu po to, kai Seimas kelis kartus atmetė internetinį balsavimą įteisinančius projektus. Ministerija tvirtino, kad priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos išbandyti balsavimo internetu sistemą prieš pradedant ją naudoti įvairiuose balsavimuose per rinkimus ir referendumus.

Įstatymo projektas numatė, kad vykstant balsavimui, rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau būtų įskaitomas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu sudarius rinkėjui galimybę pakeisti savo balsą, Teisingumo ministerija tikėjosi panaikinti prielaidas papirkti balsuojančius internetu rinkėjus.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis pristatydamas projektą sakė, kad įteisinus internetinį balsavimą padidės rinkėjų aktyvumas. „Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. 2014 metų gegužės 11 dieną ir 2015 metų kovo 1 dieną prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik apie 47 proc. rinkėjų, kai kitose ES šalyse aktyvumas siekia 67 procentus. Viena iš svarbių mažėjančio aktyvumo priežasčių - Lietuvos piliečių emigracija. 2014 metų duomenimis, virš 600 tūkst. Lietuvos pilietybę turinčių asmenų gyvena užsienyje, ir iš jų tik 11-14 tūkst. balsuoja rinkimų metu“, – sakė J.Bernatonis.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys pabrėžė, kad internetinio balsavimo įteisinimas įrašytas Vyriausybės programoje. „Didžioji visuomenės dalis pasisako už internetinį balsavimą, tai sudaro galimybę platesnei visuomenės daliai dalyvauti visuomenės valdyme per rinkimų teisę, tai sudaro sąlygas užtikrinti, kad būtų mažiau perkama balsų, mažiau klastojama, kai jie skaičiuojami. Tai šiuolaikiška, modernu ir kitų valstybių pavyzdys rodo, kad internetinio balsavimo praktika gali puikiausiai veikti“, – sakė M.Bastys.

Prieš pasisakęs konservatorius Mantas Adomėnas sakė, kad internetinis balsavimas ne užkirs kelią prekybai balsais, kaip teigia iniciatoriai, o priešingai – sudarys tam palankias sąlygas.

„Nepasiduokime paviršutiniškiems šūkiams – šiuolaikiška, modernu. Kažkodėl šiuolaikiniame moderniame pasaulyje yra vienintelė Estija, kuri (su internetiniu balsavimu) pasidarė sėkmingus viešuosius ryšius, ir jokios kitos valstybės net nėra priartėję „prie elektroninio balsavimo). Sakoma, atsidaro galimybė. Taip, viena galimybė atidaroma – atidaroma galimybė prekiauti balsais ir likti nebaudžiamam. Kitaip sakant, parduodu savo balsą vieną kartą, parduodu antrą kartą. Konstitucija reikalauja, kad būtų balsuojama aplinkoje, kur negali būti daroma įtaka, kur negalima papirkinėti. Kai balsavimo kabina persikelia į kiekvienus namus, kiekvieną įmonę, tas reikalavimas dingsta“, – kalbėjo M.Adomėnas.

Parlamentas pavasario sesijoje grąžino iniciatoriams tobulinti su internetiniu balsavimu susijusius įstatymų projektus. Dauguma prieš internetinį balsavimą pasisakančių parlamentarų kelia abejones, ar bus užtikrintas balsavimo sistemos saugumas, garantuojami skaidrūs rinkimų rezultatai.

Gegužę vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 56 proc. Lietuvos gyventojų yra už balsavimo internetu įteisinimą kaip papildomą galimybę dalyvauti rinkimuose.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (37)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (36)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (36)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (414)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.