Seimas tikriausiai parems Prezidento veto

Seimo daugumos atstovai ketvirtadienį teigė, jog naujasis Seimas tikriausiai pritars prezidento veto Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis ribojamos reklamos televizijoje apimtys.
Spaudos konferencijoje Seime dalyvavusių socialliberalo Vytauto Kvietkausko, liberalo Gintauto Babravičiaus bei Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus vadovo Raimondo Šeštakausko teigimu, šios pataisos prieštarauja ne tik transliuotojų, bet ir nacionaliniams valstybės interesams.

Visi šie asmenys yra ar buvo susiję su elektroninės žiniasklaidos verslu. V. Kvietkauskas iki išrinkimo į Seimą buvo Vilniaus televizijos direktorius, G. Babravičius - radijo stoties "Radiocentras" direktoriumi, o R. Šeštakauskas yra Baltijos televizijos naujienų tarnybos vadovas ir, neoficialiomis žiniomis, kandidatas užimti šios televizijos generalinio direktoriaus postą.

1996-2000 metų kadencijos Seimas priešpaskutiniame savo posėdyje spalio mėnesį priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis, be kita ko, nustatė, jog televizijų transliuojami vaidybiniai ar televizijos filmai gali būti pertraukiami reklama ne dažniau kaip vieną kartą per 45 minutes. Tačiau ši nuostata netaikoma TV serialams.

TV kanalų atstovai pataisas įvertino kaip jų verslo suvaržymą.

V. Kvietkauskas teigė, jog įsigaliojus šioms pataisoms, Lietuvos televizijas užplūstų nauja "marijanų" banga, nes transliuotojams neapsimokėtų įsigyti brangesnių, bet kokybiškesnių filmų.

Praėjusį penktadienį prezidentas vetavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, nes jos, V. Adamkaus vertinimu, nacionaliniams Lietuvos transliuotojams sudarytų blogesnes veiklos sąlygas, nei kitiems Europos šalių transliuotojams.

Tačiau kai kurie pareigūnai pareiškė, kad tai gali pakenkti Lietuvos deryboms su Europos Sąjunga (ES).

Europos teisės departamento prie Vyriausybės vyriausiasis specialistas - ekspertas Irmantas Jarukaitis BNS yra sakęs, jog Visuomenės informavimo įstatymo pataisos buvo inicijuotos derantis su Europos Komisija ir jų priėmimas reikalingas, kad būtų užbaigtos derybos dėl Kultūros ir audiovizualinės politikos skyriaus. Jo teigimu, pataisos jau buvo pristatytos derybose ir Briuselis jas teigiamai įvertino.

Tuo tarpu Tarptautinės reklamos asociacijos atstovas R. Šeštakauskas stebėjosi "euroderybininkų nuolankumu Briuseliui".

Pasak jo, su ES besiderantiems pareigūnams terūpi kuo greičiau užbaigti derybų skyrių.

"Briuselis gali būti nusivylęs kiek nori, bet kad yra nusivylę Lietuvos verslo atstovai - jiems nerūpi", sakė R. Šeštakauskas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nerami naktis Kauno tėvams: norintys, kad vaikai patektų į mokyklą, lauks per naktį (33)

Sekmadienio vakarą portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija sulaukė ne vieno kauniečio kreipimosi dėl kasmetinės netvarkos priimant vaikus į miesto mokyklas.

D. Šakalienė: Rusija investuoja milžiniškas sumas, kad išlaikytų mūsų visuomenės mentalitetą (296)

Lietuva ėmėsi užtikrinti vaikų ateitį be smurto. Seimas šią savaitę įstatymu uždraudė fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą prieš vaikus ir nepriežiūrą, įskaitant ir fizines bausmes. Po daugelio metų kalbėjimo – tai labai svarbus žingsnis, tačiau tai tik būtinos reformos pradžia. Tam, kad ji būtų įgyvendinta, o vaiko teisės visapusiškai ginamos, dar reikia kitų įstatymų pataisų.

Seime – siūlymas išskirtinai pagerbti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo metines (33)

Seime registruota iniciatyva kitus metus paskelbti Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių metais.

Atranka tapti mokyklos vadovu: neįveikia apie pusė kandidatų (35)

Maždaug pusė pretendentų, norinčių tapti švietimo įstaigų vadovais, neįveikia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamo kompetencijų testo. Agentūros vadovai pripažįsta - reikalaujama ne tik įvairių žinių, bet komunikavimo įgūdžių, mokėjimo valdyti konfliktines situacijas, iniciatyvumo ir psichologinių gebėjimų.

Buvusiam Vilniaus merui nepavyko iš valstybės prisiteisti žalos už bylą (18)

Buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui nepavyko iš valstybės prisiteisti pinigų už esą ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą. Buvęs sostinės vadovas iš valstybės reikalavo 1 mln. litų (289 tūkst. 620 eurų). Jis taip pat norėjo prisiteisti 8,7 tūkst. eurų proceso vedimo išlaidų.