Seimas ratifikavo tris sutartis su Vatikanu

Lietuvos Seimas ketvirtadienį po ilgų diskusijų ratifikavo tris susitarimus su Vatikanu, reglamentuojančius valstybės ir Katalikų Bažnyčios santykius, bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje bei karių katalikų sielovadą.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos piliečių dauguma išpažįsta katalikų religiją, pirmąja sutartimi siekiama teisiškai sureguliuoti santykius tarp Lietuvos ir Katalikų Bažnyčios.

Sutartis įtvirtina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios nepriklausomybės ir autonomiškumo principą, tuo pačiu numatydama, kad jos per savo kompetentingas institucijas glaudžiai bendradarbiauja.

Sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityje sudaro sąlygas katalikiškam ugdymui, užtikrina pagarbą religiniams įsitikinimams, simboliams ir vertybėms.

Sutartimi kiekvienam garantuojama teisė laisvai pasirinkti tikybos ar etikos kursą kaip privalomo dorinio ugdymo dalyką, joje taip pat pabrėžiama, kad valstybinėse ar savivaldybių bendrojo lavinimo įstaigose katalikų tikybos mokymui bus sudaromos tokios pat sąlygos, kaip ir kitų dalykų mokymui.

Pagal šią sutartį Katalikų Bažnyčiai pripažįstama teisė steigti įvairių tipų ir pakopų švietimo įstaigas ar būti vienai iš jų steigėjų.

Būtent dėl šios sutarties daugiausiai oponavo opozicinių frakcijų atstovai, ypač socialdemokratų lyderis Vytenis Andriukaitis, LDDP frakcijos atstovai Sigita Burbienė ir Justinas Karosas.

V. Andriukaitis teigė, kad ši sutartis yra nesuderinta su Konstitucinio teismo sprendimu, kuris birželio viduryje nustatė, kad valstybinės mokyklos gali būti tik pasaulietinės.

Todėl jis siūlė šios sutarties atitikimą Konstitucijai patikrinti teisme.

S. Burbienė teigė, kad ši sutartis diskriminuoja kitas religijas, Katalikų Bažnyčiai suteikiant ypatingas teises.

Be to, opozicijos atstovus piktino tai, kad šios sutartys priimamos skubos tvarka, o tai rodo neatsakingą Seimo požiūrį į svarbius žmogaus teises ir įsitikinimus reglamentuojančius teisės aktus.

Trečiasis susitarimas užtikrina nuolatinę kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadą. Joje numatoma, kad Šventasis sostas paskirs ordinarą - vyskupą, kuris rūpinsis karių sielovada.

Šiuos tris dokumentus gegužės pradžioje Vilniuje pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir Šventojo sosto apaštalinis nuncijus arkivyskupas Erwin Josef Ender (Ervinas Džozefas Enderis).

Tuomet A. Saudargas pažymėjo tikįs, kad naujosios sutartys "sudarys sąlygas dar gilesniam Lietuvos valstybės ir katalikų bažnyčios bendradarbiavimui, ypač ugdant visuomenės dorovę".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

V. Putino Rusija. Projektas, iš kurio Rusija gauna didžiausią naudą (127)

Nuo 2015 m. pradėjusi veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EES) buvo sukurta per ganėtinai trumpą laiką ir perėjo visas tris integracijos pakopas – nuo muitų sąjungos 2010 m. iki vieningos bendrosios rinkos 2012 m. ir labiausiai integruotos ekonominės sąjungos, apimančios atskirų ekonominės politikos sričių koordinavimą, 2015 m.

Orai: spūstels stipresnis šaltis (4)

Savaitgalio pradžioje daugelyje rajonų pasnigs, šaltis palaipsniui stiprės ir sekmadienio naktį galime sulaukti 10–11 laipsnių šalčio, LRT radijui sako sinoptikė Alva Nagelytė.

Lietuvoje užuovėją radusi ukrainietė: tai kultūringa, neturtinga ir labai tuštėjanti šalis (610)

Ieškoti saugaus prieglobsčio į Lietuvą atvykusi ukrainietė savo ateitį kuria Panevėžyje.

Klaipėdoje – šventė: įžiebė ir Kalėdų eglę, ir magišką sniego rutulį (85)

Klaipėda savo pagrindine miesto Kalėdų egle ir kitais šventiniais akcentais šiemet siekė tapti itin išskirtine. Šeštadienio vakarą Kalėdų senelis stebuklingais žodžiais įžiebė gyvą Kalėdų eglę bei greta jos sumontuotą milžinišką sniego rutulį. Gausiai susirinkę klaipėdiečiai neslėpė susižavėjimo, nes nieko panašaus uostamiestyje dar nebuvo matę.

V. Andriukaitis: esame gilioje krizėje (593)

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad socialdemokratų partija po rinkimų yra gilioje krizėje. Jis kritikuoja socialdemokratų pasirinktas ministerijas ir sako, kad socdemams svarbiausi turi būti socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos reikalai.