Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos piliečių dauguma išpažįsta katalikų religiją, pirmąja sutartimi siekiama teisiškai sureguliuoti santykius tarp Lietuvos ir Katalikų Bažnyčios.

Sutartis įtvirtina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios nepriklausomybės ir autonomiškumo principą, tuo pačiu numatydama, kad jos per savo kompetentingas institucijas glaudžiai bendradarbiauja.

Sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityje sudaro sąlygas katalikiškam ugdymui, užtikrina pagarbą religiniams įsitikinimams, simboliams ir vertybėms.

Sutartimi kiekvienam garantuojama teisė laisvai pasirinkti tikybos ar etikos kursą kaip privalomo dorinio ugdymo dalyką, joje taip pat pabrėžiama, kad valstybinėse ar savivaldybių bendrojo lavinimo įstaigose katalikų tikybos mokymui bus sudaromos tokios pat sąlygos, kaip ir kitų dalykų mokymui.

Pagal šią sutartį Katalikų Bažnyčiai pripažįstama teisė steigti įvairių tipų ir pakopų švietimo įstaigas ar būti vienai iš jų steigėjų.

Būtent dėl šios sutarties daugiausiai oponavo opozicinių frakcijų atstovai, ypač socialdemokratų lyderis Vytenis Andriukaitis, LDDP frakcijos atstovai Sigita Burbienė ir Justinas Karosas.

V. Andriukaitis teigė, kad ši sutartis yra nesuderinta su Konstitucinio teismo sprendimu, kuris birželio viduryje nustatė, kad valstybinės mokyklos gali būti tik pasaulietinės.

Todėl jis siūlė šios sutarties atitikimą Konstitucijai patikrinti teisme.

S. Burbienė teigė, kad ši sutartis diskriminuoja kitas religijas, Katalikų Bažnyčiai suteikiant ypatingas teises.

Be to, opozicijos atstovus piktino tai, kad šios sutartys priimamos skubos tvarka, o tai rodo neatsakingą Seimo požiūrį į svarbius žmogaus teises ir įsitikinimus reglamentuojančius teisės aktus.

Trečiasis susitarimas užtikrina nuolatinę kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadą. Joje numatoma, kad Šventasis sostas paskirs ordinarą - vyskupą, kuris rūpinsis karių sielovada.

Šiuos tris dokumentus gegužės pradžioje Vilniuje pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir Šventojo sosto apaštalinis nuncijus arkivyskupas Erwin Josef Ender (Ervinas Džozefas Enderis).

Tuomet A. Saudargas pažymėjo tikįs, kad naujosios sutartys "sudarys sąlygas dar gilesniam Lietuvos valstybės ir katalikų bažnyčios bendradarbiavimui, ypač ugdant visuomenės dorovę".