Seimas ratifikavo tris sutartis su Vatikanu

Lietuvos Seimas ketvirtadienį po ilgų diskusijų ratifikavo tris susitarimus su Vatikanu, reglamentuojančius valstybės ir Katalikų Bažnyčios santykius, bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje bei karių katalikų sielovadą.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos piliečių dauguma išpažįsta katalikų religiją, pirmąja sutartimi siekiama teisiškai sureguliuoti santykius tarp Lietuvos ir Katalikų Bažnyčios.

Sutartis įtvirtina Valstybės ir Katalikų Bažnyčios nepriklausomybės ir autonomiškumo principą, tuo pačiu numatydama, kad jos per savo kompetentingas institucijas glaudžiai bendradarbiauja.

Sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityje sudaro sąlygas katalikiškam ugdymui, užtikrina pagarbą religiniams įsitikinimams, simboliams ir vertybėms.

Sutartimi kiekvienam garantuojama teisė laisvai pasirinkti tikybos ar etikos kursą kaip privalomo dorinio ugdymo dalyką, joje taip pat pabrėžiama, kad valstybinėse ar savivaldybių bendrojo lavinimo įstaigose katalikų tikybos mokymui bus sudaromos tokios pat sąlygos, kaip ir kitų dalykų mokymui.

Pagal šią sutartį Katalikų Bažnyčiai pripažįstama teisė steigti įvairių tipų ir pakopų švietimo įstaigas ar būti vienai iš jų steigėjų.

Būtent dėl šios sutarties daugiausiai oponavo opozicinių frakcijų atstovai, ypač socialdemokratų lyderis Vytenis Andriukaitis, LDDP frakcijos atstovai Sigita Burbienė ir Justinas Karosas.

V. Andriukaitis teigė, kad ši sutartis yra nesuderinta su Konstitucinio teismo sprendimu, kuris birželio viduryje nustatė, kad valstybinės mokyklos gali būti tik pasaulietinės.

Todėl jis siūlė šios sutarties atitikimą Konstitucijai patikrinti teisme.

S. Burbienė teigė, kad ši sutartis diskriminuoja kitas religijas, Katalikų Bažnyčiai suteikiant ypatingas teises.

Be to, opozicijos atstovus piktino tai, kad šios sutartys priimamos skubos tvarka, o tai rodo neatsakingą Seimo požiūrį į svarbius žmogaus teises ir įsitikinimus reglamentuojančius teisės aktus.

Trečiasis susitarimas užtikrina nuolatinę kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovadą. Joje numatoma, kad Šventasis sostas paskirs ordinarą - vyskupą, kuris rūpinsis karių sielovada.

Šiuos tris dokumentus gegužės pradžioje Vilniuje pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir Šventojo sosto apaštalinis nuncijus arkivyskupas Erwin Josef Ender (Ervinas Džozefas Enderis).

Tuomet A. Saudargas pažymėjo tikįs, kad naujosios sutartys "sudarys sąlygas dar gilesniam Lietuvos valstybės ir katalikų bažnyčios bendradarbiavimui, ypač ugdant visuomenės dorovę".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ž. Šilėnas apie reikalavimą kelti algas: valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų (5)

„Valdžia gali pasirašyti susitarimą, kad ateitų vasara, ir jis po trijų mėnesių bus įgyvendintas. Lietuvoje yra 70 tūkst. įmonių. Jeigu su visomis 70 tūkst. įmonių bus pasirašytas kažkoks įsipareigojimas, tai turės kažkokią reikšmę. Jeigu susitiko profsąjungų vadas su kokios verslo asociacijos vadu ir jie retoriniu lygmeniu sutarė, kad reikia daryti viena ar kita, tai jokios reikšmės šis susitarimas neturi. Net raštiškas“, – apie raginimus darbdaviams raštiškai įsipareigoti kelti algas kalba Žilvinas Šilėnas.

Norėdami pasipriešinti D. Grybauskaitei valstiečiai apsižioplino (12)

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsižioplino: jų ir socialdemokratų koalicija nori atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymui, kuriuo leidžiami vidaus sandoriai savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, bet valstiečio Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujamas Ekonomikos komitetas pritarė šalies vadovės nuomonei.

G. Paluckas: santykiai su valstiečiais akivaizdžiai pagerėjo (10)

Trečiadienį dalyvavęs valdančiosios koalicijos partnerių - „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų posėdyje - išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad santykiai su koalicijos partneriais akivaizdžiai pagerėjo, nors dar yra spręstinų klausimų.

Černobylio katastrofos zonoje mirtis turėjo daugybę veidų: žiaurią kainą iki šiol moka ir lietuviai (106)

Praėjusių metų balandžio 26 dieną, nė kiek neperdedant galima tvirtinti, jog visas pasaulis vėl prisiminė prieš 30 metų Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią branduolinę katastrofą, kai dėl tiek technologinių trūkumų, tiek dėl aptarnaujančio personalo klaidų sprogo ketvirtojo energobloko branduolinis reaktorius, suplėšydamas dešimtis tūkstančių tonų sveriančias betono ir metalo užtvaras, išmesdamas į atmosferą didžiulius kiekius radioaktyvių, mirtinų medžiagų, kurios pasklido ne tik po Europos šalis, bet pasiekė ir kitus žemynus.

K. Pūko apkaltos komisija išvadas teiks penktadienį (15)

Šią savaitę, greičiausiai penktadienį, dėl Seimo nario Kęstučio Pūko apkaltos spręsianti komisija ketina apsispręsti dėl savo išvadų.