Seimas privalės svarstyti visuomenininkų projektą dėl asmenvardžių rašymo

Grupė visuomenininkų surinko būtiną parašų skaičių, kad jų parengtas įstatymo projektas dėl asmenvardžių rašymo būtų teikiamas Seimui svarstyti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį konstatavo, kad surinkta ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektas teikiamas Seimui svarstyti.

„Parašų skaičius yra pakankamas“, - sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Jis teigė, kad komisija neskaičiavo, kiek tiksliai surinkta parašų, nes patikrinimo procedūra parodė, jog netinkami gali būti apie 6 proc. atsitiktinai parinktų parašų. To pakanka konstatuoti, jog būtinas parašų skaičius surinktas.

Z.Vaigausko teigimu, įstatymo projektas Seimui turėtų būti atiduotas kitą savaitę. Kai tik projektas pasieks parlamentą, jis turės būti svarstomas artimiausiame plenariniame posėdyje.

Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo vardus ir pavardes, jeigu jose yra nelietuviškos raidės „w“, „q“, „x“, leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje.

Visuomenininkų siūlomas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektas numato, kad pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Be to, projektas įteisintų nuostatą, kad lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Šiuo metu joks teisės aktas to neapibrėžia.

Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.

Parlamente taip pat svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvos piliečių pavardės galėtų būti rašomos pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.