Šios gairės siūlomos tarsi įžanga į po jų planuojamus teikti atitinkamus įstatymų projektus. Konkretus šio dokumento įgyvendinimo planas turėtų būti parengtas iki liepos.
Žada nedidinti „Sodros“ įmokų
Gairėse numatyta pakeisti socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimą pereinant prie virtualių sąskaitų arba apskaitos vienetų („taškų“) sistemų, bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, skatinti žmones dirbti ilgiau ir vėliau išėjusiems mokėti didesnes pensijas.
Apie pensinio amžiaus ilginimą iki 65-erių metų tiesiogiai gairėse nekalbama, tačiau nurodoma, kad galima būtų taikyti lankstų pensinį amžių.
Dokumente taip pat žadama numatyti paskatas žmonėms ilgiau likti darbe, siūloma griežčiau prižiūrėti neįgalumo nustatymo sistemą.
Šiuo metu Seime priėmimo laukia įstatymo projektas, pagal kurį moterims pensinis amžius kasmet ilgėtų keturiais mėnesiais, o vyrams – 2 mėnesiais. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.
Seimo priimtame dokumente nurodoma, kad iš privačių pensijų fondų bus reikalaujama didesnio efektyvumo ir netgi svarstoma vertinti galimybę įsteigti valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę antrosios pakopos pensijų fondams valdyti.
Gairėse žadama, kad šios pertvarkos nepareikalaus didesnių „Sodros“ įmokų.
Nieko nedarant – 25 proc. mažesnės pensijos
Opozicinės frakcijos negailėjo kritikos dokumentui ir reikalavo konkrečių įstatymų.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Andrius Mazuronis tvirtino, kad Seimui ir gyventojams reikalingos ne gairės, bet konkretūs įstatymai.
„Aš nevisiškai suprantu to dokumento, kurį mes čia jau tris dienas svarstome, žanro. Kaip aš suprantu, gairės yra trumpalaikės arba ilgalaikės trukmės vieno ar kito dalyko vizija. Aš įsivaizduoju, kad vizija ir matymas turėtų būti ministrų galvose, o Seimui, pensininkams, bedarbiams, mamoms ir kitiems žmonėms reikalingi konkretūs įstatymai“, – kalbėjo jis.
Anot Seimo nario, gairėse iš tiesų kalbama apie pensinio amžiaus ilginimą ir tai, kaip „tuos pačius pinigus kažkaip kitaip paskirstyti siekiant menamo efektyvumo“.
„Beveik dvejus metus Lietuvos žmonės buvo maitinami pažadais, kad kažkas tuoj bus ir viskas bus išspręsta. Šiame dokumente nėra nė žodžio apie šio dešimtmečio valstybės skolas pensininkams, kompensacijas“, – piktinosi Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas.
Opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sakė dokumente pasigedęs konkrečių skaičiavimų.
„Man kyla klausimas, ar tai yra ateities perspektyvos, ar dar vieno dokumento, kuris po kelių mėnesių neturės jokios prasmės, sudėliojimas. Todėl norėtųsi, kad šalia gairių eitų realūs projektai ir galėtume pamatyti, kaip atrodys visa reforma, kokios bus pensijos 2020-2030 m. Manau, kad tai ir turėjo būti esmine gairių dalimi“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad gairės buvo kuriamos opozicijos prašymu.
„Jūs norėjote, pasiūlėte ir Seimas priėmė atitinkamą opozicijos iniciatyva parengtą nutarimą dėl gairių. Dabar jums vėl tai nebetinka. Opozicijai buvo pateikti skaičiavimai, jei niekas nebus keičiama, pensijos sumažės 25 proc. , o norint jų nemažinti, tada reikėtų įmokas didinti 11 proc. Niekas to nenorėtų daryti, todėl šiose gairėse numatyta, kaip problemas išspręsti kitokiais būdais“, – į kolegas kreipėsi Seimo narys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tvirtino, kad gairės yra pagrindinių principų ir krypties, kaip turėtų vystytis Lietuvos pensijų sistema, dokumentas.
„Vidutinės ilgalaikės-trukmės perspektyva turi būti ne tik ir ne tiek ministrų galvose, o priimta Seime ir įgyvendinta įstatymuose. Tada jauni žmonės, ypač jie, kurie dabar dirba ir projektuoja savo būsimą pensiją, galės ją projektuoti Lietuvoje. Ministrai keisis, o gyvenimas Lietuvoje turi būti užtikrintas toks, kad būtų galimybės kaupti“, – sakė ministras.