Projektą pristatęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis sakė projektą teikiantis, kad būtų užpildyta teisinė spraga po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, o pačią teisėjų valstybinę pensiją būsiant panašaus dydžio kaip ir šiuo metu - per 800 eurų.

Teisingumo ministerijos projektu buvo siūloma iš esmės keisti teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimą - atsisakyti nuostatos, jog pensija priklauso nuo paskutinių penkerių teisėjo darbo metų algos dydžio, o skaičiuoti pagal darbo stažą skirtingos instancijos teismuose.

„Perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija būtų artima teisėjų šiuo metu gaunamai teisėjų valstybinei pensijai ir siektų apie 811 eurų, palyginimui su 2014 metais, vidutinė teisėjų pensija yra 834 eurai“, - sakė J.Bernatonis.

Prieš pataisas pasisakę parlamentarai tvirtino, jog tokia tvarka ydinga, o teisėjus vadino „išskirtine kasta“. „Valstybinės pensijos visose valstybėse skiriamos už žmogaus nuopelnus, dabar jūsų pasiūlyta sistema yra praktiškai kopija „Sodros“ sistemai. Ir kodėl jūs manote, kad teisėjai turi gauti antrą „Sodros“ pensiją?“, - klausė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Teisingumo ministras atsakydamas tvirtino, jog teisiškai susiklostę, kad valstybinės pensijos teisėjams yra mokamos daugelyje demokratinių valstybių, ir taip yra siekiama teisėjų nepriklausomumo. „Kad teisėjas galėtų vykdyti teisingumą, jis turi būti garantuotas dėl savo ateities, toks yra bendras požiūris Europos teisėje“, - pabrėžė J.Bernatonis.

„Ar jūs manote, kad yra nors kiek socialinio teisingumo šiame pateiktame projekte? Aš asmeniškai siūliau, kad būtų naikinamos valstybinės teisėjų pensijos. Valstybinė pensija pagal logiką turėtų būti suteikiama ne todėl, kad tu teisėjas, bet už nuopelnus valstybei. Surinkite komisiją, jei žmogus nusipelnė valstybei, valstybė pagerbia ir suteikia pensiją. Pagal šitą logiką, kaip jūs teikiate, ar tada nereikėtų mokytojų, gydytojų, kurie išgelbsti gyvybę, valstybinių pensijų, socialinių darbuotojų, tarnautojų, statutinių darbuotojų? Kiek mes tada turėtume prikurti valstybinių pensijų, kiekvienai socialinei grupei atskirą įstatymą? Ar nemanote, kad tai išskirtinė kasta, griaunanti valstybėje bendrai teisingumą?“ - piktinosi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis.

Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat siūlė atsisakyti tokios valstybinių pensijų mokėjimo tvarkos teisėjams. „Negali būti išskirtinės grupės Lietuvoje, kurios užsitikrina, kitų sąskaita, savo geresnį gyvenimą. (...) Bet mes galime keisti tą“, - sakė socialdemokratas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Bronius Bradauskas sakė, jog tokių situacijų būtų galima išvengti apribojus Konstitucinio Teismo galias pasisakyti dėl įstatymų, kurie lemia ekonominius valstybės klausimus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas nuostatas dėl teisėjų valstybinių pensijų, yra pareiškęs, jog teisėjų valstybinių pensijų sistema gali būti pertvarkoma tik taip, kad nebūtų sumažintas „bendras teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygis“.

„Įgavome blogą precedentą, kai valstybėje vadovauja ne Seimas, ne Vyriausybė, o Konstitucinis Teismas. Jei mes ir toliau eisime šiuo keliu, jei ir toliau ekonominius visus klausimus spręs KT, eikime visi namo, kam reikalinga, KT visą valstybės valdybą pasiėmęs sau. O kodėl jie pasiėmė? Todėl kad mes, lepšiai, leidome jiems pasiimti.

Tai aš siūlau, kaip ir kai kurios Europos valstybės, uždraudė KT spręsti ekonominius dalykus, nes nuvarys į bankrotą valstybę. Sau pensijos, sau atlyginimai, o ką daryti tiems, kurie gauna po 100 eurų pensijos? O čia 800 (eurų), plius dar 700 (eurų), kas čia darosi valstybėje galų gale? Turėkime vieną kartą drąsos, turėkime vieną kartą savo balsą, mes esame tautos rinkti ir pasakom KT, kurioj vietoj jis turi stovėt“, - kalbėjo B.Bradauskas.

Pasak KT, tik suteikiant „konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą atitinkančias socialines (materialines) garantijas ateičiai (pavyzdžiui, teisėjo pensiją) galima užtikrinti, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, nepatirtų įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios sprendimų įtakos, kišimosi į teisėjo veiklą, taip pat mažinti korupcijos riziką“.

KT taip pat yra paskelbęs, kad sumažinti materialines garantijas buvusiems teisėjams galima tik laikinai, kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki.