Seimas priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymą

 (14)
Seimas praneša, kad antradienį priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kuris nuo naujų metų pakeis dabar galiojantį Operatyvinės veiklos įstatymą. Už įstatymą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 12 parlamentarų.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Dokumento aiškinamajame rašte pažymima, kad Operatyvinės veiklos įstatymas nepakankamai užtikrina žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, operatyvinės veiklos subjektų veiklos kontrolę, nepakankamai reglamentuoja operatyvinės veiklos atlikimo pagrindus ir neatitinka laikmečio realijų. Priimtas Kriminalinės žvalgybos įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę. Įstatymu detaliai reglamentuota kriminalinės žvalgybos veikla – sąvokos, būdai ir priemonės, informacijos rinkimo būdai, šios informacijos panaudojimas, apsauga, atsakomybė už jos neteisėtą panaudojimą, atskirta teisėsaugos institucijų nusikalstamų veikų išaiškinimo veikla – kriminalinė žvalgyba nuo žvalgybos ir kontržvalgybos.

Seimo priimtame teisės akte yra įtvirtinta ir žmogaus teisių ir laisvių apsauga vykdant kriminalinę žvalgybą. Jame pabrėžiama, kad atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turės būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys.

Pagal priimtą dokumentą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turės būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Jei pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebus panaudota, tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turės būti sunaikinama. Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galės apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui, o nesutikdamas su jų sprendimu – paduoti skundą teismui.

Kaip pažymima teisės akto aiškinamajame rašte, naujas įstatymas užtikrins didesnę žmogaus teisių apsaugą, didins didesnę prokurorų ir teismų kontrolę kriminalinės žvalgybos srityje, sukurs sąlygas kriminalinės žvalgybos subjektų efektyvesnei kovai su nusikalstamumu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Lietuva galės vykdyti pabėgėlių apklausas Italijoje (18)

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigia sutaręs su Italijos kolega Marco Minniti, kad Lietuva jau netrukus galėtų vykdyti pabėgėlių Italijoje apklausas.

Klausimas dėl R.Pakso neliečiamybės Europos Parlamento komitete atidėtas (12)

Europos Parlamento Teisės reikalų komitete klausimas dėl buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko Rolando Pakso teisinės neliečiamybės atidėtas iki kito posėdžio, vyksiančio birželio pabaigoje.

Švenčionyse - siūlymas mero pavaduotoją keisti mero bendrapartiete (10)

Švenčionių rajono meras Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Rimantas Klipčius ruošiasi atleisti savo pavaduotoją, Liberalų sąjūdžio atstovą Kęstutį Trapiką – pirmadienį popietę registruotas tarybos sprendimo projektas su tokiu siūlymu.

Vasaros pradžia bus audringa: griaudės ir lis (15)

Gegužės ir birželio sandūra atneš gaivias, drėgnas ir vėjuotas permainas. Savaitei baigiantis, pirmomis birželio dienomis, bus vėsiau nei savaitės pradžioje.

Darbo santykiai keisis tūkstančiams: 10 mitų ir 9 paneigimai (106)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakilo į reklaminę kovą dėl Darbo kodekso: sukonstravo bei paneigė 10 populiariausių mitų arba „mitų“. Bet profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas sako, kad 9 iš 10 ministerijos neigiamų mitų iš tiesų nebūtinai turi būti vadinami mitais.