„Esu nustebinta sprendimo. Manęs neatleido. Net nežinau, ką pasakyti. <...> Tokiam variantui nesiruošiau. <...> Esu lengvai pasimetusi, nes tikrai nesitikėjau tokio sprendimo“, - į žurnalistų klausimus po Seimo sprendimo atsakinėjo E. Žiobienė.
Parlamentarai po balsavimo ėmė tartis, ką toliau daryti, ar grąžinti projektą tobulinimui, ar primesti pareigą E.Žiobienei toliau dirbti. Alternatyvaus balsavimo metu buvo nutarta, kad E. Žiobienė turi likti pareigose. Už tai balsavo 75 parlamentarai, tik 22 palaikė nutarimo projekto tobulinimo idėją.
Nežino, ar rašys antrą pareiškimą
Po Seimo verdikto prie E. Žiobienės ėjo virtinės Seimo narių, kontrolierės atėjimas pas laukiančius žurnalistus užtruko. Atsakydama į žiniasklaidos klausimus E.Žiobienė neslėpė esanti sutrikusi, jog šis sprendimas jai buvo netikėtas. Ji svarstė, kad kiekvienas žmogus turi teisę atsistatydinti, tad ji tikėjosi Seimo formalaus nubalsavimo, kuriuo būtų atleista iš pareigų.
„Puikiai suprantu, nesu vaikas, ką reiškia penkerių metų kadencija, kad žmogus garbingai turėtų dirbti savo darbą. Tačiau labai aiškiai išsakiau priežastis, kodėl negaliu dirbti tokio darbo, bet jis, kaip žinia, nebuvo patvirtintas“, - sakė ji.
Ką toliau darys, ji kol kas neatsako, tikina turinti pagalvoti. „Pravaikštų tikrai nedarysiu, lauksiu atleidimo, turbūt, - sakė ji ir pridūrė, kad net ir norėdama šio sprendimo neturi kam apskųsti. - Aš dirbu pagal įstatymą, tiek, kiek esu paskirta. Kai mane atleis, aš nebedirbsiu.“
Klausiama, ar turi noro dirbti, E. Žiobienė atsakė, kad jaučia pareigą. Net jei ir Seimas būtų ją atleidęs, įstatymas numato, kad pareigas privalu eiti iki tol, kol bus paskirtas kitas žmogus, o tai gali trukti iki trijų mėnesių. „Bet kuriuo atveju aš dirbčiau iki paskutinės dienos, kol aš būčiau reikalinga toje institucijoje. Apie norą ar nenorą nėra kalbos“, - tikino ji.
Kol kas E.Žiobienė tikina negalinti atsakyti, ar bandys antrą kartą teikti atsistatydinimo pareiškimą: „Reikia viską normaliai apgalvoti. Aš niekada nedarau nieko karštai, čia pat. Tikrai nesiruošiu nei šūkauti, nei bėgioti. Reikia realiai apgalvoti situaciją, o kas gi dabar nutiko.“
Akcentavo pergalę prieš spalvotą minią
Po balsavimo premjeras konservatorius-krikdemas Andrius Kubilius teigė, kad Seimas aiškiai parodė, jog tie motyvai dėl kurių E. Žiobienė įteikė pareiškimą atsistatydinti neįtikino Seimo, kuris ją paskyrė prieš gerą pusmetį į šias pareigas.
„Šiuo atžvilgiu iš tiesų gal tai atsakymas tiems, kurie galvoja, kad savo tiesą galima ginti garsesniu riksmu arba kitomis viešosiomis akcijomis. Seimas aiškiai pasakė, kad darbas valstybės tarnyboje, reikalaujantis įstatymų viršenybės yra prioritetas, ir tikiu, kad tuo šis epizodas baigėsi, ir tikiu, kad E. Žiobienė ras savyje asmeninių ir psichologinių jėgų toliau tęsti savo darbą“, - kalbėjo premjeras, kuris pats buvo parėmęs nutarimo projekto tobulinimą ir poreikį frakcijose susitikti su E.Žiobiene. Tačiau Seimas pasirinko kitą sprendimą.
Violetinės minios – D.Kedžio rėmėjų įtaką sprendimams dar svarstant E.Žiobienės atleidimo klausimą akcentavo ir kiti parlamentarai. Socdemai Algimantas Salamakinas ir Aušrinė Marija Pavilionienė pasisakė prieš žmogaus žlugdymą dėl minios pageidavimų. „Seimas negali paklusti minios isterijai“, - dar prieš balsavimą, ragindama nepritarti E.Žiobienės atleidimui, sakė A. Pavilionienė.
Minimos minios atstovų antradienį netrūko ir Seime ir prie Seimo, nes dalis nepateko į parlamentą, kaip antai grasinimais E.Žiobienei įtariamas Marius Kuprevičius. Kiti atstovai stebėjo posėdį iš žiūrovų ložės, kai kuriuos teko raminti apsaugininkams, budintiems žiūrovų balkone.
I.Degutienė: Seimas E.Žiobienei išreiškė moralinį palaikymą
Seimo pirmininkė I. Degutienė, su kuria susitikusi E. Žiobienė ir apsisprendė trauktis iš užimamų pareigų, po Seime įvykusio balsavimo teigė, jog taip parlamentas vaiko teisių kontrolierei išsakė savo moralinį palaikymą. Politikė sako, kad esant tokiai situacijai ji pati neturi jokių galių patenkinti E. Žiobienės atsistatydinimo pareiškimą, nors pripažino, kad kontrolierė, jei tik nori, gali tokį pareiškimą pateikti iš naujo.
„Man atrodo, kad įvyko tai, kas įvyko: išreikštas Seimo pasitikėjimas, nežiūrint pateikto atsistatydinimo pareiškimo. Jeigu Seimas išreiškia savo valią, aš jai ir žodžiu tą pasakiau, tai aš neturiu kitokių galių jos prašymą tenkinti. Bet aš manau, kad tai bus tam tikras moralinis palaikymas E. Žiobienei, kad jinai tikrai turi pasitikėjimą Seime ir ji gali dirbti savo darbą tuo labiau, kad ji raštiškai pateikė, kaip reikėtų sukoordinuoti visą sistemą, kad vaiko teisių apsauga būtų užtikrinta. Nes taip, kaip šiandieną, visi įsivaizduoja, kad už viską yra atsakinga tik vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija – tai tikrai taip nėra“, - po balsavimo Seime sakė I. Degutienė.
Klausiama, ar teisiškai E. Žiobienė turi teisę vėl iš naujo teikti atsistatydinimo pareiškimą Seio pirmininkė sako, jog kontrolierė tokią teisę turi ir tą gali daryti bet kada: „Jos valia – ji gali po savaitės, po mėnesio, po dviejų ar dar kada nori teikti. Kiekvienas pareigūnas, kuris yra atskaitingas Seimui, turi teisę teikti atsistatydinimo pareiškimus, nes tik Seimas gali arba atleisti, arba neatleisti. Jeigu prisimintume kitą įvykį, tai buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius buvo dvejus metus neatleistas“.
Seimo pirmininkė pasakojo, jog pastaruoju metu ruošiamasi teisės aktų kaitai ir struktūrinėms vaiko teisių pasaugos institucijų pertvarkoms. Pasak I. Degutienės, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pateikė raštiškai savo nuomonę, tad iki penktadienio Seimo valdybai bus teikiami konkretūs pasiūlymai, ketinama sudaryti darbo grupę iš Seimo narių, savivaldos lygmens vaikų teisių apsaugos specialistų, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, kuriai vadovauja E. Žiobienė.