Įstatyme nustatyta kremavimo ir balzamavimo priežiūra ir kontrolė.
Už šį įstatymą balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė 7.
Seimo narys Petras Gražulis priekaištavo, kad šio įstatymo nuostatos, jo nuomone, prieštarauja Katalikų bažnyčios doktrinai, kuri nepritaria žmonių kremavimui.
Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Henrikas Žukauskas mano, kad ateities kartos, priėmus šį įstatymą, už kremavimo galimybę tikrai bus dėkingos, nes "sutaupysime labai daug brangios Lietuvos žemelės" - dabartiniu metu kapinių plotai nenumaldomai didėja.
Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė žinanti, kad labai daug Lietuvos piliečių nori būti kremuojami. "Tarp jų esu ir aš. Taupome labai daug Lietuvos žemės. Žmonės išvengs labai daug nepatogumų veždami savo artimuosius kremuoti į Rygą. Be to, atimsime dalį verslo iš brolių latvių. Civilizuotas pasaulis seniai naudoja palaikų kremavimo būdą ir dangaus vartai niekam dar dėl to neužsidarė", - teigė B. Vėsaitė, reaguodama į Seimo nario P. Gražulio nuogąstavimus.
Seimo nario Kęstučio Daukšio nuomone, įstatymas yra reikalingas, kadangi Lietuvoje yra daug žmonių, kurie norėtų, kad jų palaikai būtų sudeginti, ir jie tai daro.
„Dabar jų artimieji veža juos į Rygą, ten degina ir parveža atgal, tai yra papildomos išlaidos, kurios tiems žmonėms turėtų būti visiškai nebūtinos. Iš tikrųjų aš tikiu, kad nė vienas katalikas nesidegins, bet Lietuvoje gyvena ir ne katalikų, ir protestantų, ir musulmonų ir visokių kitokių konfesijų žmonių, kurie turi turėti tokią pačią teisę padaryti tai, ką jie nori", - sakė K. Daukšys.
Viena iš įstatymo projekto rengėjų konservatorė Vida Marija Čigriejienė padėkojo Seimo nariams, kurie suprato šią problemą. "Mes tikrai sutaupysime Lietuvos žemę, neduosime Latvijai uždirbti, o tie pinigai liks Lietuvoje. Ačiū dar kartą visiems. Esu labai laiminga, kaip po sunkaus gimdymo", - prisipažino politikė.