Seimas iš naujo svarstys motinystės pašalpos mažinimo klausimą

 (664)
Seimas pripažino prezidentės teisę vetuoti įstatymą, pagal kurį nuo rugsėjo 1 d. turėjo būti mažinamos motinystės pašalpos, tačiau nesuprato, kodėl vaikus auginantys tėvai užsitarnavo daugiau privilegijų ir yra labiau pažeidžiami nei bedarbiai ar sergantys žmonės. Prezidentės siūlymas atidėti įstatymo įsigaliojimą iki 2010 m. liepos 1 d. Seime bus svarstomas iš naujo, nors, anot kai kurių Seimo narių, „Sodros“ biudžete dėl to susidarys 100 mln. litų skylė.
© A.Solomino nuotr.

Prezidentė: motinų diskriminuoti nevalia

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vetuodama minėtą įstatymą, teigė, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta, jog valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Ši Konstitucijos nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti šeimų ekonominį ir socialinį saugumą, sukurti šeimoms galimybes apsirūpinti pakankamomis pajamomis, tuo sudarant palankias sąlygas auginti vaikus.

„Tačiau net ir susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei situacijai valstybėje, siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir teise, keičiant valstybės prisiimtų finansinių įsipareigojimų, susijusių su pašalpų bei kitų išmokų apskaičiavimu ir mokėjimu, teisinį reguliavimą, turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo principų.

Šie principai reiškia, kad, nesant kitos išeities, socialinio draudimo išmokos gali būti mažinamos, tačiau tik tiek, kiek tai objektyviai neišvengiama ir būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, laikantis proporcingumo ir asmenų lygybės principų“, - prezidentūros nuomonę Seime dėstė prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė.

Anot jos, nustatytas laikotarpis iki įstatymo įsigaliojimo pradžios yra nepakankamas ir nesudaro sąlygų motinystės (tėvystės) pašalpas gaunantiems asmenims prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie leistų sušvelninti pašalpų sumažėjimo poveikį šeimų finansinei padėčiai. Atsižvelgiant į ypatingą tėvų, auginančių vaikus iki dvejų metų, padėtį, išskirtinius jų poreikius ir socialinį pažeidžiamumą, įstatymo įsigaliojimas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. prieštarauja lygiateisiškumo principui, kol nėra nuspręsta, ar objektyviai neišvengiama ir būtina ir kokia apimtimi mažinti kitų iš socialinio draudimo fondo biudžeto mokamų išmokų dydžius.

Prezidentė, vetuodama įstatymą, siūlo jį taikyti nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms.

Seimas: kuo motinos geresnės už bedarbius?

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad prezidentė palaiko Seimo pastangas subalansuoti „Sodros“ biudžetą ir siūlo atsižvelgti į solidarumo principus apsaugant labiausiai pažeidžiamų grupių interesus. Būtent todėl siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimą, neišskiriant motinų iš kitų grupių. Būtina įvertinti ypatingą motinų situaciją – jų skaičius yra ribotas, išmokos nemokamos neterminuotą laiką, o taupymas biudžetui nėra didelis“, - D. Grybauskaitės motyvus aiškino patarėja.

Anot S. Cirtautienės, prezidentė, priimdama sprendimą, atsižvelgė ir į atskirų socialinių grupių pareiškimus, kurių sulaukė labai daug, ir į Seimo narių pasisakymus bei vykusias prieštaringas diskusijas, o taip pat ir į teisininkų nuomonę.

Tačiau ne vienas Seimo narys paminėjo, kad šis įstatymas – ne vienintelis, kuris pažeidžia teisėtus žmonių lūkesčius. Kodėl esą daroma tokia konstitucinė išimtis?

„Ar nebuvo svarstomas bedarbio pašalpų sumažinimo, ligos pašalpų sumažinimo teisėtumas? – klausė Algirdas Sysas. – Abejočiau, kurios grupės labiau pažeidžiamos – žmogus, likęs be darbo, ar žmogus, gaunantis pakankamai didelę išmoką“.

Tuo tarpu pastarojo kolegai Andriui Šedžiui užkliuvo, kad teikiamame įstatyme nėra lygiavos principo. Dėl įvestų grindų (800 litų), nuo kurių išmokos mažinti negalima, esą tos motinos, kurios uždirbo daugiau ir mokėjo valstybei didesnius mokesčius, pinigų neteks, o mažiau uždirbusioms ir mažesnius mokesčius mokėjusioms motinoms pašalpa mažinama nebus.

Pasigirdo ir dar labiau kontraversiškų nuomonių. Anot Artūro Meliano, per tą laikotarpį, kol atidėtas įstatymas įsigalios, „Sodros“ biudžete susidarys 100 mln. litų skylė. Tad ar neteks grįžti prie dar griežtesnių karpymų, kai nebus iš ko mokėti pensijų ir kitų socialinių išmokų?

DELFI primena, kad šiuo metu motinystės (tėvystės) pašalpa pirmaisiais metais siekia 100 proc., antraisiais – 85 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau ji negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų.

Nuo rugsėjo 1 d. jau paskirtas motinystės (tėvystės) pašalpos bei tos, kurios būtų skiriamos iki kitų metų birželio 30 d., pirmais vaiko auginimo metais pagal naująjį įstatymą turėjo būti mažinamos 10 proc. ir siekti 90 proc. gauto darbo užmokesčio (nustatytos išmokos „grindys“ – ne mažesnės nei minimalus atlyginimas, kuris šiuo metu siekia 800 litų).

Nuo kitų metų liepos 1 d. visos motinystės (tėvystės) pašalpos turėjo dar labiau mažėti ir būti mokamos pagal kitą tvarką: pirmais vaiko auginimo metais jos būtų siekusios 90 proc., antraisiais – 75 proc. gauto darbo užmokesčio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: puikus gegužės startas (3)

Savaitės pradžioje naktimis dar kai kur spustels šaltukas, tačiau orai kasdien šils vis sparčiau. Kritulių nenumatoma, o ir debesys bus reti, tad saulės spindulių netrūks. Panašu, kad gegužės pradžia pradžiugins vien geromis žiniomis.

G. Paluckas: dėl Darbo kodekso tikrai nėra sutarta (8)

Darbo kodeksas, nors kitą savaitę, žadama, bus pristatytas Seime, atrodo, nebus taip lengvai priimtas, kaip mėgina pateikti premjeras ir dalis valstiečių žaliųjų. Tą patvirtino išrinktas socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, nors Darbo kodeksas – jo pirmtako ir jo bičiulių produktas.

Verslo atstovas suniokojo valstiečių siūlomą susitarimą didinti atlyginimus (327)

Vyriausybės priemonių plane yra punktas, kuriame iki šių metų 3 ketvirčio vyriausybė įsipareigoja pasiekti nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio.

Seimas nesutiko priverstinį gydymą dėl psichikos sutrikimų pratęsti iki savaitės (35)

Seimas šią savaitę nepritarė konservatoriaus Antano Matulo iniciatyvai priverstinį gydymą dėl psichikos sutrikimų be asmens sutikimo pratęsti nuo trijų dienų iki savaitės.

JAV lietuvis pateikė netikėtą požiūrį į emigraciją (373)

Lietuva, ištrūkusi iš už geležinės uždangos, dabar naudojasi galimybe pamatyti pasaulį, taigi į emigraciją nereikia žiūrėti kaip į kataklizmą. Tokį požiūrį į emigraciją pateikia JAV Getisburgo koledžo Pensilvanijoje ekonomikos profesorius Rimvydas Baltaduonis.