Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė šiam Seimo narės socialdemokratės Irenos Šiaulienės pristatytam projektui. Už jį balsavo 57 parlamentarai, prieš buvo 32, susilaikė 12 parlamentarų.
Seimas taip pat pritarė siūlymui dėl šio projekto kreiptis išvados į Valstybinę kalbos komisiją.
Vieni diskusijose dalyvavę parlamentarai tikino, kad įstatymas padėtų išspręsti praktines problemas, su kuriomis susiduria už užsieniečių ištekėjusios Lietuvos pilietės. Tuo tarpu oponentai įžvelgė pasikėsinimą į valstybinę kalbą, Konstituciją ir suverenitetą.
"Negirdėjau nė vieno rimto argumento, kodėl šis variantas būtų blogai", - sakė liberalas Remigijus Šimašius. Pasak jo, problemos iškyla Lietuvos pilietėms, pavyzdžiui, ištekėjus už vokiečio, kai tenka eiti į banką ar keliauti. "Keliaujant su vaiku, vaikas turi vieną pavardę, o mama - kitą", - sakė politikas. Jo duomenimis, kai kurie Lietuvos piliečiai dėl pavardžių rašybos problemų netgi nutarė atsisakyti Lietuvos pilietybės.
Tuo tarpu konservatorius Valentinas Stundys mano, kad simboliška tai, jog įstatymo projektas svarstomas Žalgirio mūšio dieną. "Kova dar nesibaigia, įstatymo projektas antikonstitucinis, keliantis pavojų valstybinei lietuvių kalbai", - įsitikinęs V. Stundys.
Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą parengė Seimo nariai socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė.
Socialdemokratų projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
Pagal projektą, išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams).
Atsižvelgiant į piliečių reikalavimą ginti valstybinę kalbą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras V. Stundys parlamentarų grupės vardu Seimui pateikė alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
Šiuo dokumentu siūloma nustatyti, kad Lietuvos piliečiams visais atvejais pagrindinė būtų lietuviška asmenvardžių forma, tačiau asmens pageidavimu, kaip papildoma informacija, gali būti įrašoma ir asmenvardžio grafinė forma to asmens pasirinkta kalba.
Lietuvos pilietybę įgijusiems asmenims, kurie turėjo nelietuvišką vardo ir (ar) pavardės formą, ši forma būtų įrašoma papildomai. Sutuoktiniams bei jų palikuonims, kurie įgijo užsieniečių ar asmenų be pilietybės pavardės formą, ši forma, pagal projektą, taip pat įrašoma kaip papildoma informacija, tačiau kaip pagrindinė, oficiali yra išsaugoma lietuviškai perrašyta atitinkamos pavardės forma.
Įstatymas nustatytų pareigą Lietuvos kompetentingoms institucijoms nurodyti asmens vardo ir pavardės lietuvišką formą net ir tais atvejais, kai jų sudaromuose ar išduodamuose dokumentuose nurodomi asmenys nėra Lietuvos piliečiai.
Antradienį parlamentarai ir šiam projektui pritarė po pateikimo, už balsavus 49 Seimo nariams, prieš 8, susilaikius 24 parlamentarams.
Po svarstymo komitetuose į plenarinių posėdžių salę jis turėtų sugrįžti rudens sesijoje.
Siūloma, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d.