Seimas atvėrė kelią istoriniam teisingumui

Seimas antradienį 54 balsais už, 6-iais prieš ir septyniems parlamentarams susilaikius priėmė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimus, kurie leis teismams ištirti kelias dešimtis bylų dėl nacių ir sovietų okupacijų laikais padarytų nusikaltimų.

BPK pakeitimais įteisinta pasaulinėje teisės praktikoje neturinti precedento procedūra, leidžianti teisme nagrinėti bylą, kai teisiamasis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo procese.

Kaip teigia įstatymo pataisų rengėjai, jos gali būti taikomos maždaug 80-yje bylų.

Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Emanuelio Zingerio, 9 bylos susijusios su nacių vykdytu holokaustu, kitos - su pokario stalininėmis represijomis Lietuvoje.

Pasak ŽTK patarėjo teisininko Kęstučio Čilinsko, naujos BPK nuostatos bus taikomos kelioms rūšims nusikaltimų, kurias Europos teisė išskiria į atskirą grupę. Tai genocidas, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmonijai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir kiti. Šiems nusikaltimams netaikoma senatis.

Anot pataisų, kai teisiamasis dėl fizinės sveikatos būklės negali atvykti į teismo posėdžio vietą, teisiamajam jo buvimo vietoje sudaromos techninės sąlygos tiesiogiai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams ir atlikti kitus procesinius veiksmus.

Be to, teismas gali atvykti į teisiamojo buvimo vietą ir atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Advokatams privaloma dalyvauti visame teismo procese.

Pasak K. Čilinsko, paprastai tariant, teismas, jeigu teisiamasis reikalautų, privalės užtikrinti jam galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime per garso ir vaizdo technines priemones.

Nuteisus asmenį, apkaltinamasis nuosprendis perduodamas vykdyti, kai teisiamasis pasveiks. Jeigu toks asmuo nesutinka su teismo nuosprendžiu, jis turi teisę apskųsti nuosprendį ir pareikalauti, kad apeliacinis teismas atliktų tuos pačius procesinius veiksmus.

Be to, pasak K. Čilinsko, įvedama Europos žmogaus teisių teismo praktikoje patvirtinta nuostata, jog jeigu teisiamasis mano, kad nagrinėjimo metu negalėjo tinkamai gintis dėl psichinės būsenos, jis gali reikalauti, kad nuosprendis būtų panaikintas ir byla būtų nagrinėjama iš naujo.

ŽTK pirmininko pavaduotojas, LDDP frakcijos narys Algimantas Salamakinas sakė sveikinąs Seimo sprendimą, kuris atvers kelią istoriniam teisingumui.

"Įvykdysime teisingumą, nelaukdami, kol įtariamieji mirs, ir taip problema neva išsispręs", BNS sakė A. Salamakinas. Jis pabrėžė BPK pataisų humaniškumą teisiamųjų ir jų artimųjų atžvilgiu, nes senas, ligotas ir papildomos priežiūros reikalaujantis žmogus nebus vežamas į teismą.

"Šis įstatymas - vienintelis toks progresyvus Lietuvoje. Jis ne tik padės išsiaiškinti teisybę ir išspręs tūkstančių nukentėjusiųjų bei jų artimųjų problemą, bet ir nepažeis teisiamojo teisių", BNS sakė K. Čilinskas.

Seime priimant pataisas, joms kategoriškai prieštaravo keli parlamentarai.

ŽTK narė konservatorė Sofija Daubaraitė teigė nepritarianti pataisoms, nes jos įteisina teismą už akių, o to nėra nė vienoje Europos valstybėje.

Centristas Egidijus Bičkauskas oponavo pataisoms, tvirtindamas, kad nė vienoje pasaulio valstybėje teismas už akių nevyksta, kai žmogus negali dalyvauti dėl ligos.

Socialdemokratas "dutūkstantininkas" Rimantas Dagys teigė, kad pataisos byloja "ne apie Lietuvos silpnumą, o apie stiprumą sugebėti įvertinti savo istoriją ir nepalankius jos puslapius".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: užgrius šilti, bet šlapi pokyčiai (3)

Paskutinę rugsėjo savaitę sulauksime permainų. Iki savaitės vidurio orai bus sausi, temperatūra žymiai nesikeis. Tačiau antroje savaitės pusėje termometrų stulpeliai šoktels aukštyn. Deja, bet šiluma mėgautis trukdys smarkus vėjas ir pliaupiantis lietus.

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (36)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (36)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (35)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (411)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.