Už nutarimą dėl premijos skyrimo balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. V.Landsbergio kandidatūrą į Laisvės premijos laureatus atrinko speciali komisija iš septynių kandidatų.
Už nutarimą dėl premijos skyrimo konservatoriui V.Landsbergiui balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Už premijos skyrimą buvo konservatoriai, liberalai, didžioji dalis „tvarkiečių“, vieningai prieš buvo arba susilaikė „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat socialdemokratai, išskyrus vienintelį balsavusį „už“ Gediminą Kirkilą.
Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nors pirmininkavo posėdžiui, nebalsavo. Prieš eidama į posėdžių salę ji žurnalistams sakė dar nenusprendusi, kaip balsuos dėl premijos skyrimo.
Po neįvykusio balsavimo L.Graužinienė paskelbė, kad šiemet premija nebus teikiama, nes komisija iki lapkričio 23 dienos turi pristatyti Seimui kandidatūrą, o ją atmetus nebėra teisinio pagrindo svarstyti naujas kandidatūras.
Po šio balsavimo I. Degutienė pareiškė apie atsistatydinimą iš šios komisijos pirmininkės ir narės pareigų, iš komisijos pasitraukė ir Seimo narė Dalia Kuodytė.
„2015-11-24 Seimo sprendimą nepritarti Laisvės premijų komisijos teikimui siūlyti 2015 m. Laisvės premiją skirti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui vertinu kaip nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija ir manimi, kaip Laisvės premijų komisijos pirmininke. Todėl nebematau galimybių būti Laisvės premijų komisijos pirmininke ir iš šių pareigų šiandien atsistatydinu. Taip pat prašau mane išbraukti iš Laisvės premijų komisijos sudėties“, - po sprendimo pareiškė I. Degutienė.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „ Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.