„Su tokiu atspausdintu popieriaus lapu lėktuvu grįžau namo iš Kipro! Oi, kiek nervų man tai kainavo. Bet viskas nuo pradžių. Istorija dalinuosi, nes noriu informuoti ir Jus visus, kaip elgtis vagystės atveju“, – feisbuke rašė Dovilė, dalindamasi lapu, kuriame matyti atspausdinta asmens tapatybės kortelės nuotrauka.

Dokumento neteko savaitgalį

„Savaitgaliui išvykome į Kiprą, tačiau šeštadienį, vėlai vakare, dvi iš mūsų apvogė. Likau be telefono, pinigų, fotoaparato ir asmens tapatybės kortelės. Draugei buvau siuntusi kortelės nuotrauką, ji ją turėjo, viešbutyje atsispausdinau, kreipėmės į policiją ir surašėme pareiškimą. Sekmadienį, tik pabudusios, ėmėme skambinti numeriu, kuris žinute atsiunčiamas atvykus į šalį – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pagalbos. Tačiau jis neveikė, nors pristatomas kaip veikiantis visą parą. Nebuvo visiškai jokio signalo“, – DELFI pasakojo Dovilė.

Tuo telefonu ji sakė skambinusi ir pati, ir prašiusi draugių, pažįstamų, likusių Lietuvoje, tačiau bandymai nebuvo sėkmingi. Tiesa, URM atstovai DELFI sakė, kad tai nėra visiška tiesa – dėl šios situacijos skambučių jie sulaukė dukart.

„Pirma mintis – reikia ambasadą susirasti arba į konsulą kreiptis, kad gaučiau grįžimo dokumentą. Lietuvos konsulatas Nikosijoje, berods, arčiausiai tik buvo. Išsiaiškinome, kad tą dokumentą gali išduoti bet kuri ES šalies ambasada, tačiau, pavyzdžiui, paskambinome į Čekijos ambasadą, o jie tik čekams dokumentus išduoda“, – situaciją, į kurią pakliuvo, prisiminė ji.

Žinutė, gauta atvykus į Kiprą

Informacijos sulaukti pavyko tik iš Kipro oro uosto

Dovilė džiaugėsi, kad nebuvo viena. Jai padėjo draugės, kartu ėmusios skambinti visiems, kas tik galėtų padėti.

„Aštuonios merginos pusę dienos ieškojo informacijos, ką daryti. Skambinome visais įmanomais kanalais – į Lietuvą, vieni pažįstami ambasadoje Ispanijoje dirba... Tikrai labai daug skambučių atlikome, kol galiausiai vakarop iš Kipro oro uosto informacijos punkto sužinojome, kad galiu tiesiog atvykti anksčiau prieš skrydį, prie patikros posto ir papasakoti kaip ten kas nutiko. Man paaiškino, kad tuomet oro linijų, su kuriomis skrendame, atstovai turi susisiekti su Lietuvoje esančiais oro uosto pasieniečiais ir paklausti, ar jie mane įsilies ir be dokumento“, – pasakojo moteris.

Tačiau ir šia žinia jos vargai nesibaigė.

Pareigūnė nekalbėjo angliškai

„Dar ryte nuvažiavome į oro uostą, paaiškinome situaciją ir paprašėme, kad mums atvestų atsakingą už panašius atvejus „Wizzair“ atstovą – skridome šiomis oro linijomis. Iš tiesų, gal pasitelkėme savo žavesį, žinote, 8 merginos, o gal ir visus taip maloniai sutinka, tačiau mūsų paprašė nusiraminti ir užtikrino, kad į lėktuvą tikrai būsiu įsodinta. Taip gera pasidarė“, – dabar prisiminusi šypsosi Dovilė.

Tuomet pačios merginos priminė, kad oro linijų atstovas turi paskambinti Lietuvos sienos apsaugos pareigūnams.

„Jis sako: „Gerai, bet numerio aš neturiu“. Paskambinome informaciniu Vilniaus oro uosto telefonu, jie mums padiktavo reikiamą. Kai susisiekėme, skambino mano draugė, atsiliepė mergina, tačiau kai „Wizzair“ atstovas paprašė su ja pasikalbėti, ji atsakė, kad nekalba angliškai, nes tai nėra įrašyta prie jos pareigybių. Laimei, tas atstovas patikėjo mumis ir sutiko, kad išverstume, ką ši sako. Tačiau, dabar žvelgiant, mes tuomet juk galėjome paskambinti bet kam ir kalbėti bet ką“, – lengvą šoką tuomet patyrusi pripažino Dovilė.

Netikėjo, kad pavyks, bet grįžo ir be dokumento

„Buvau tikrai pasiruošusi likti. Labai nustebau“, – dabar atviravo mergina, tuomet darbuotojo tiesiog pažymėta kaip skrendanti be dokumentų. Iš Kipro į Lietuvą ji parskrido turėdama tik vienos pusės asmens kortelės kopiją, vairuotojo pažymėjimą ir policijos pareiškimą dėl vagystės.

„Man tai buvo labai įdomu ir nauja. Galvojau, būtinai reikia grįžimo dokumento. Paskambinome ir vienos kelionių agentūros vadovui, jis irgi aiškino, kad tikrai namo taip negrįšiu. Pasakojo, kad prieš dvi savaites buvo panaši situacija – apvogė, prarado dokumentą, turėjo tik vairuotojo pažymėjimą, tačiau neleido grįžti. O štai mums pavyko“, – dabar iš šios situacijos jau juokiasi ji.

Vis dėlto Dovilė pripažino, kad pikta jai iki šiol dėl dviejų dalykų: kad pagalbos negalėjo sulaukti URM telefonu, kuris turėtų veikti visą parą, ir kad Lietuvos pareigūnė, turėjusi pagelbėti, nekalbėjo angliškai.

„Šioje istorijoje viskas būtų buvę paprasčiau, jeigu būtų veikęs nurodytas telefono numeris. Nelaimės atveju gautume informacijos iš mūsų URM. Bet nieko. Be to, įsivaizduokite, budinti pasienietė nekalba angliškai. Ką daryti, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonėms?“, – stebėjosi ji.

Paskambino budinčiai, kurios pareigos – tik stebėti

Tuo metu komentaro paprašytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Prevencijos skyriaus vyr. specialistas Rokas Pukinskas DELFI sakė, kad jam šia istorija puikiai žinoma.

„Telefonu, kuriuo Dovilė skambino, atsiliepia užkardos budėtojas. Jis atsako tik už tai, kas vyksta Vilniaus oro uoste, mūsų padalinyje. Tai yra eilinis pareigūnas, kuris turi mokėti vieną užsienio kalbą pradiniu lygiu. Jo nereikalaujama ja kalbėti laisvai, nes tai nėra konsultantas – jis negali nė įvertinti situacijos, kuri kitam žmogui nutiko užsienyje, nė, tuo labiau, priimti kokį sprendimą“, – aiškino specialistas.

Jis priminė, kad telefonu žmogaus identifikuoti niekaip neįmanoma, ir pateikė pavyzdį, kad to nedaro net bankai – svarbių operacijų metų jie prašo atvykti.

Patarė visada kreiptis į URM

„Ką turi Lietuvos piliečiai atminti – pagrindinė pagalba yra konsulinė. URM. Jie turi ryšį su ambasadomis, garbės konsulais, kurių gali paprašyti nuvykti ir vietoje aiškintis situaciją“, – informavo jis.

Tačiau, anot R. Pukinsko, jie neturi teisės į Lietuvą neįleisti čia atvykusio Lietuvos piliečio.

„Tad jeigu žmogus turi raštą iš policijos, kad jam nutiko kažkokia nelaimė, tas įvykis užregistruotas, jis atvyksta ir mes, turėdami kažkokius jo užsienio įstaigoje įrašytus duomenis, tada jau galime patikrinti jo tapatybę. Tačiau tik tada“, – pabrėžė VSAT atstovas.

Paaiškino, ką reiškė oro linijų kompanijos atstovo draugiškumas

Jo teigimu, oro linijų kompanijų atstovai dokumentų netekusiais žmonėmis itin paslaugiai rūpinasi dėl teisės aktais patvirtintos ir Europos teisės reglamentuotos vežėjų atsakomybės. Jei į šalį pateks nelegalas, jiems grės didelės baudos.

„Jei jie atskraidina nelegalą – jiems tas žmogus prisistatė viena pavarde, tačiau atvykus paaiškėja, kad tai visai kitas asmuo – gresia solidžios baudos, o kartu jie savo lėšomis privalo tą žmogų išskraidinti. Tad čia šioks toks komercinis suinteresuotumas. Gal negražu taip pasakyti, bet jie tą ponią norėjo išskraidinti kuo greičiau“, – aiškino R. Pukinskas.

Dėl to, tikino jis, oro linijų kompanijos atstovas ir skambino pasieniečiams – norėjo pasidomėti, ar negaus baudos.

Gali duoti tik patarimus, bet ne garantijas

„Jei žmogus praranda dokumentus užsienyje, jis gali kreiptis į pasieniečius, bet mes galime tik pakonsultuoti. Negalime duoti jokių garantijų neidentifikuotam žmogui. Supraskite, situacija gali būti visai absurdiška – puikiai lietuviškai kalbantis užsienietis gali pasakyti, kad yra Lietuvos pilietis. Jei mes jam duosime kažkokias garantijas, o atvykus paaiškės, kad tai visai kitas žmogus, kas liks kaltas? Pareigūnai“, – įsijausti į jų poziciją ragino R. Pukinskas.

Jis aiškino visiškai suprantantis moterį, kuri pakliuvo į šią situaciją, tačiau norintis dar kartą priminti, kad panašias problemas sprendžia tik URM.

„Kaltinti mūsų pasieniečius visiškai nesąžininga“, – tikino VSAT specialistas.

Skambučių aiškina sulaukę ir tinkamai moterį nukreipę

Savo ruožtu URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai DELFI aiškino apie šią situaciją taip pat sužinoję dar sekmadienį.

„Informacija apie konsulinę pagalbą URM bendrosios informacijos telefonu ir elektroniniu paštu teikiama visą parą. 2016 m. rugpjūčio 6 d. užregistruoti 25 piliečių skambučiai. Į visus juos atsakyta, Jūsų minimu klausimu į URM niekas nesikreipė. 2016 m. rugpjūčio 7 d. šia telefono linija paskambino 15 piliečių. URM darbuotojai atsakė į visus šiuos skambučius. Dėl Jūsų minimos situacijos Kipre rugpjūčio 7 d. kreipėsi du asmenys (iš Lietuvos – 11 val. 43 min. ir iš Kipro – 13 val. 48 min.). Jiems URM budintis darbuotojas išaiškino galimas asmens grįžimo į Lietuvą procedūras. Nusiskundimų dėl neveikiančios telefono linijos URM negavo“, – rašoma jų atsakyme.

Jame taip pat nurodoma, kad LR neturi savo diplomatinės atstovybės Kipre, todėl praradęs kelionės dokumentą šioje šalyje Lietuvos pilietis dėl grįžimo dokumento išdavimo gali kreiptis į bet kurios ES valstybės narės diplomatinę atstovybę Kipre.

Kelionė namo pavyko dėl pasieniečių palankumo

Pridūrus, kad Čekijos diplomatinėje atstovybėje Kipre Dovilė aiškino pagalbos nesulaukusi, URM atstovai patikslino, kad ES teisės aktai įpareigoja ES atstovybes užsienyje suteikti pagalbą visų ES šalių piliečiams, jei toje šalyje nėra jų šalies diplomatinės atstovybės ir tokiu atveju tikrinama asmens tapatybė, t.y. užklausimas dėl asmens siunčiamas į šalies sostinę.

„Jei diplomatinė atstovybė savaitgalį nedirba, to padaryti neįmanoma. Piliečiui patariama bandyti keisti išvykimo iš užsienio valstybės datą ir į ES valstybės narės atstovybę dėl grįžimo dokumento išdavimo kreiptis darbo metu“, – atsakė URM atstovai.

Pasidomėjus, ar iš tiesų Dovilei buvo galima legaliai lipti į lėktuvą be dokumentų ir būti įleistai į šalį, jie aiškino, kad sprendimą dėl užsieniečio išvykimo iš šalies be asmens dokumento gali priimti tik tos šalies pasienio tarnybos, o sprendimą dėl tokio asmens įleidimo į Lietuvą priima Lietuvos VSAT.