Moterų skunduose rašoma: „Pastebėjau aktyvų pasipiktinimą, kad į planuojamą šauktinių karinę tarnybą nebus kviečiamos moterys. Už lyčių lygybę šioje srityje pasisako net ir tie, kas iš principo labiau palaiko tik profesionalios kariuomenės modelį. Kur galima išreikšti pritarimą, kad kviečiant šauktinius nebūtų lyčių diskriminacijos?“.

Vyrų skunduose teigiama: „Kodėl tik vyrai turi atlikti privalomą karinę tarnybą Lietuvos Respublikoje? Ar toks įstatymas nėra tiesioginė diskriminacija pagal lytį? Ar nepažeidžia LR Konstitucijos 29 str.? Ar nereiktų keisti tokios nuostatos?“; „Ar bus kovojama už tai, kad prievolę tarnauti šauktinių kariuomenėje lygiaverčiai vykdytų ir moterys? Paminamos moterų teisės - jos neprilyginamos pilnaverčiam piliečiui, turinčiam pareigą ginti Tėvynę. O gal čia įteisinama vienos lyties - vyrų - diskriminacija?“; „Ar Karo prievolės įstatymo traktavimas, jog karo prievolininkai yra nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai - iki 38 metų imtinai, nėra diskriminacinio pobūdžio? Ar tai diskriminacija dėl amžiaus, socialinės padėties ar kt.?“

LGKT pažymi, kad lyties, amžiaus bei socialinės padėties reikalavimai šauktiniams į privalomąją karo tarnybą formaliai nelaikomi lygių galimybių pažeidimu, nes tokie atvejai įstatymuose numatyti kaip išimtys.

Įstatyme sakoma, kad „moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai ar kitoks elgesys, kuriais asmuo diskriminuojamas dėl lyties, išskyrus atvejus, kai (…) vyrams ir moterims nustatomi skirtingi karo prievolės atlikimo atvejai“.

Lygių galimybių įstatymas reglamentuoja, jog tiesiogine diskriminacija nelaikoma „įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“, taip pat, kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Antradienį Valstybės gynimo taryba paskelbė siūlymą, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.

Lietuvoje šauktinių atsisakyta 2008 metais.