Jaunesnysis eilinis Žilvinas Kazlauskas iš Mechanizuotosios Pėstininkų Brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto Mechanizuotojo Pėstininkų Bataliono Rukloje sakė nesuprantantis, iš kur atsiranda tokie „sustingę“ kariai, tačiau pripažino, kad kariuomenėje būna visko.
Džiaugiasi: turi ir stogą virš galvos, ir dar uždirba
„Skaitome žinias ir nesuvokiame, iš kur Jūs randate tokių „sustingusių“ karių. Didžioji dalis išvyko į pratybas Pabradėje (kaip mes juokaujame, jie – „Pabradistane misijoje“), likę kursą tęsia Rukloje.
Taip, nežadu meluoti ar pasaldinti – būna visko. Kartais – sunku, vėsu, kartais – lengviau ir šilčiau, bet beveik visi esame patenkinti ir mokame skaičiuoti. Turime stogą virš galvos, esame aprengti, pavalgydinti, aprūpinti reikiamu inventoriumi ir net gauname atlyginimą“, – pabrėžė vaikinas.
Tačiau tuoj pat pridūrė, kad tuo džiaugiasi ne visi ir įvardijo, kokie asmenys, kuriais pernelyg didžiuotis turbūt nereikėtų, tarnauja Lietuvos šauktinių kariuomenėje.
Vieni nuolat skundžiasi sveikata, kiti reklamuojasi soc. tinkluose
Pasak Ž. Kazlausko, joje yra atskira grupė asmenų, kurie prieš svarbius atsiskaitymus ar pratybas nuolat apsimeta sergantys.
„Sergančiųjų gvardija naudojasi padėtimi ir neretai imituoja ligas, kad tik nereikėtų mokytis, dalyvauti pratybose, užsiėmimuose. Jiems tarnyba gal ir ne prie širdies, bet net ir iš jų tokių prašymų „ištraukti iš čia“ nesitikiu“, – kas galėjo kreiptis į žiniasklaidą, svarstė vaikinas.
Jis taip pat tikino, kad atskira tarnautojų grupė – „piaro“ berniukai ( taip vadinami ryšių su visuomene specialistai – DELFI).
„Jie tarnauja tik dėl reklamos. Ar jie yra nepatenkinti ir nori namo, galime paklausti tiesiai per socialinius tinklapius, bet, manau, jų savireklama ne verkšlenimu grįsta“, – svarstymais toliau dalijosi vaikinas.
Negali patikėti, kad yra veidmainių: esame čia, kad galėtume apginti
Jo teigimu, visi šie anksčiau jo įvardyti ir neįvardyti asmenys po truputi formuojasi į vieną didelę šeimą, kurioje dalinamasi ir vargais, ir džiaugsmais, ir net maistu.
„Tad labai sunku skaityti tokius straipsnius. Vadinasi, turime veidmainių?! Negaliu patikėti. Jau didžiajai daugumai teko braidyti upeliu, šliaužti purvu, nešti vienas kitą, saugoti naktį miegančius ir t.t. Po viso to turime begalę prisiminimų, kuriuos tikrai pasakosime savo vaikams (gal kartais pagražindami ar pašiurpindami detales, bet taip jau būna), draugams, artimiesiems.
Juk tam ir esame čia – kad, esant reikalui, galėtume juos apginti bet kokiu oru: šilta ar šalta. Ir turėtume, kam visą tai pasakoti gyvai, o ne prie akmeninio paminklo verkšlenti“, – tikino Ž. Kazlauskas.
Kreipėsi į šauktinių tėvus: nejau norėtumėte, kad jie „žadintų žvėriuką“ stotelėse?
Jis kreipėsi į kartu tarnaujančius kolegas: „Jei kažkam sunku, išsipasakokite vieni kitiems, galite net man parašyti tikrai rasiu laiko“.
Dėmesį vaikinas atkreipė ir į karių tėvų elgesį. Anot Ž. Kazlausko, viskas kariuomenėje dabar – kitaip, nei kad būdavo anksčiau, tad baimintis dėl vaikų tikrai nereikėtų.
„Net po rytinės mankštos, kai tik vos apšylame, mūsų teiraujasi, ar visi gerai jaučiamės. Nejau norėtumėte, kad vietoj kariuomenės Jūsų sūnus ar dukra „žadintų žvėriuką“ miestų stotelėse? Ar geriau išvyktų į užsienį ir „n“ kartų baisesnėmis sąlygomis būtų išnaudojamas be jokio gailesčio?“, – retoriškai klausė jis.
Pabrėžia, kad vadai elgiasi labai atsakingai
Ž. Kazlauskas tikino nepažįstantis nė vieno vado, kuris neklausytų kario ar leistų jam kentėti. Priešingai, vaikino teigimu, jie net pernelyg šauktiniais rūpinasi.
„Instruktažo metu prieš išvykimą į pratybas visiems griežtai pasakė informuoti net apie menkiausią sušalimą, tad man vis tik nesueina galai Aš suprantu, mieli tėveliai, kad Jums Jūsų atžala yra brangiausias turtas, bet supraskite ir tai, kad Lietuvos kariuomenė žmonių netraumuoja, o Juos ugdo.
Asmeniškai man galimybė būti kareiviu yra didžiulė atsakomybė bei nepaprasta garbė. Tik mūsų vieningumas, o ne verkšlenimai, sukurs geresnį rytojų. Gal net nepagalvojote, kad ir mes turime prieiga prie interneto, skaitome naujienas, kurios gali ir jau demotyvuoja jaunus karius, kurie galbūt turėjo viziją tapti profesionaliais kariais“, – sako jis.
Šiuo įrašu vaikinas pasidalijo ir savo feisbuko paskyroje.
Karštas atsakymas visiems kas skaitė straipsnį "paimkite mane iš kariuomenės" Kaip ir visi skaitome žinias ir...Posted by Žilvinas Ka on 2016 m. sausio 10 d.
Skundžiasi, kad tenka šalti DELFI primena, kad praėjusią savaitę Pabradėje pratybose dalyvaujantis Lietuvos kariuomenės šauktinis skundėsi prastomis gyvenimo sąlygomis. Jo teigimu, naktį neveikė krosnis, tad jie buvo priversti nakvoti -20 laipsnių temperatūroje. „Gyvename labai šaltai, pečiukai neveikia, kojos mėlynos. Niekas sutvarkyti pečiukų nesiruošia, šąlame, drebame ir nežinome, ką daryti. Vadai į mūsų prašymus nekreipia dėmesio. Gelbėkite, nes, manau, tik Jūs mums galite padėti“, – tokį laišką parašė jis. Vaikino teigimu, šauktiniai miegoti priversti ne tik palapinėse, bet ir poligone esančiose prausyklose, tualetuose, kuriuose esą trūksta vietos, smirda. Dar anksčiau į DELFI kreipėsi vieno susirūpinusio kariuomenės savanorio mama. Ji piktinosi tuo, kad Lietuvą spaudžiant speigui jos sūnus kartu su kariais buvo išvarytas šalti į mišką. „Mano sūnus su kolegomis į mišką buvo išvežtas sekmadienį. Naktimis dabar temperatūra krenta iki -25 laipsnių. Įsivaizduokite, miegoti palapinėse jie turės iki ketvirtadienio. Jie neištemps. Toks šaltis. Tai nerealu“, – įsitikinusi moteris. Ji sakė bendravusi su sūnumi, kuris patvirtino, kad palapinėse temperatūra naktį siekia ir -19 laipsnių. „Tai kiek gali žmogus ištverti?“, – retoriškai klausė ji. Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija tuomet tikino, kad šauktiniai šalo dėl krosnies gedimo, kuris ryte buvo pašalintas. Bijote patekti į sąrašą? O gal svajojate tapti šauktiniu? Prašome Jūsų – pasidalinkite mintimis apie tai, kas jus gąsdina ar jaudina. Pasidalinkite! Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: