„Kol kas galutinio atsakymo nėra, yra pirminiai duomenys, kad galbūt neuroinfekcija kažkokia, bet reikia luktelėti, kol bus galutinis atsakymas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai nurodė tiksliau - greitasis testas parodė, kad šauktinis galėjo mirti nuo meningokokinės infekcijos.

Anot ministro, kario organizmas greičiausiai neatlaikė infekcijos. Neuroinfekcija yra platesnis apibrėžimas nei meningokokinė infekcija. Jos abi gali plisti oro lašeliniu būdu.

„Man atrodo, kad pagrindo panikai nėra, imamasi visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias, jeigu būtų infekciniai dalykai ar kitiems“, – sakė ministras J. Olekas.

Pirmadienio rytą Kauno infekcinėje ligoninėje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys 21 metų M. Jurkus.

Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Donatas Suchockis DELFI sakė, kad greitasis testas parodė, kad M. Jurkaus mirties priežastis, įtariama, meningokokinė infekcija.

„Tai yra pirminės testo išvados, kurios dar gali pasikeisti atlikus galutinį testą. Jo rezultatai bus po skrodimo praėjus 2-3 dienomis – taip mus informavo medikai iš Kauno klinikų“, – aiškino jis.

Pasak D. Suchockio, kaip prevencinė priemonė su M. Jurkumi kontaktavusiems asmenims bus skirti antibiotikai.

Daugiau naujienų – trečiadienį

Savo ruožtu Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad kario mirties priežastis greičiausiai paaiškės trečiadienį.

„Kauno klinikinėje ligoninėje pirmadienį pietų iš Ruklos buvo stacionarizuoti iš viso trys kariai. Dviem iš jų diagnozuota pūlinga angina, o trečias karys stacionarizuotas dėl viduriavimo. Antradienio rytą karių temperatūra buvo normali, nors išvakarėse karščiavimas siekė iki 38 laipsnių karčio. Visi kariai stebimi ir gydomi. Antradienį į gydymo įstaiga kreipėsi ir dar du kariai, siekiant profilaktiškai juos patikrinti.

Pabrėžtina, kad su žiniasklaidoje eskaluojamu kario mirties atveju, kitų karių susirgimai greičiausiai nėra susiję (tai preliminariai patvirtina mirusio kario kraujo pasėlyje stebimas mikrobų augimas). Kas dėl mirusio kario mirties priežasties, kai tik ji paaiškės (greičiausiai – trečiadienį) apie tai gydymo įstaiga praneš tik artimiesiems ir atsakingoms tarnyboms, nes skelbti tokio pobūdžio informacijos visuomenei, neturint raštiško artimųjų sutikimo, draudžia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Ligoninė mėgino šį sutikimą gauti, tačiau artimieji uždraudė informaciją viešinti“, – rašome pranešime.

Ankstyvieji požymiai – kaip peršalimo

Meningokokinė infekcija tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant išryškėja odos bėrimas.

Beveik pusę bakterinių meningitų sukelia Neisseria meningitidis bakterija. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau Europoje labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienas).

Ką turi žinoti kontaktą su ligoniu turėję žmonės

Visuomenės sveikatos specialistai meningokokinę infekciją priskiria prie oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų, tačiau ji oru neplinta taip greitai kaip vėjaraupiai, tymai, gripas. Jeigu gatvėje, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje prasilenkiame su meningokokinės infekcijos nešiotoju, tikimybės užsikrėsti nėra.

Tačiau kai meningokokinės infekcijos atvejis nustatomas kolektyve, visuomenės sveikatos specialistai nustato artimiausią sąlytį su sergančiuoju turėjusius asmenis.

Šiems asmenims per 7 dienas nuo buvusio artimo sąlyčio rekomenduojama profilaktiškai skirti vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Vis turi stebėti savo sveikatą 10 dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ką turi žinoti kolektyvas

Meningokokine infekcija susirgus kolektyvo nariui ir nustačius visus sąlytį turėjusius asmenis bei suteikus jiems būtinąją informaciją apie profilaktikos priemones, likusiems svarbu žinoti:

1. Meningokokinė infekcija plinta tik artimo kontakto su sergančiuoju metu (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyra patekus į kito žmogaus burną ar nosį).

2. Meningokokinės infekcijos sukėlėjas – meningokoko bakterija – labai neatspari aplinkos poveikiui. Todėl profilaktiškai patalpas pakanka dažnai vėdinti, valyti drėgnuoju būdu.

3. Ligos požymiai panašūs į peršalimo – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Vakcina valstybės lėšomis nėra kompensuojama.