„Incidentas atskleidė, kad Turkija ir Rusija nėra vieningos ir turi skirtingų tikslų Sirijoje. [...] Reikia pabrėžti, kad kova prieš „Islamo valstybę“ nėra nei Turkijos, nei Rusijos esminis siekis. Nereikėtų tikėti pareiškimais, kad jos kovoja tik prieš šią grupuotę, nes jų veiksmai rodo ką kitą“, – teigia Th. Beneris.

– Kokią įtaką Rusijos ir Turkijos santykiams padarys incidentas dėl numušto Rusijos lėktuvo?

– Žinoma, šis incidentas sukėlė įtampą tarp dviejų šalių, tačiau nemanau, kad tai padarys esminę įtaką Rusijos ir Turkijos santykiams. Abi šalys yra interesuotos dirbti kartu, jos turi stiprius ekonominius ryšius, ypač energetikos srityje.

Šis incidentas atskleidė, kad Turkija ir Rusija nėra vieningos ir turi skirtingų tikslų Sirijoje. Rusija nori apsaugoti Basharo al Assado pajėgas, o Turkija bando padaryti viską, kad kurdams nepavyktų įkurti valstybės. Reikia pabrėžti, kad kova prieš „Islamo valstybę“ nėra nei Turkijos, nei Rusijos esminis siekis. Nereikėtų tikėti pareiškimais, kad jos kovoja tik prieš šią grupuotę, nes jų veiksmai rodo ką kitą.

– Kodėl buvo numuštas Rusijos karo lėktuvas, abi šalys aiškina skirtingai. Kodėl Turkija ėmėsi tokio veiksmo, žinodama, kad Rusijos karinės pajėgos naudoja tokią taktiką, kai skrenda labai arti šalių oro erdvių?

– Nesu tikras – dėl šio incidento yra skirtingų požiūrių ir nuomonių. Turkai pripažino, kad Rusijos karinis lėktuvas Turkijos oro erdvėje išbuvo vos 17 sekundžių. Turkijos sprendimą numušti bombonešį galima paaiškinti tik remiantis jūsų minėta istorija. Visi žinome, kad Rusijos karo lėktuvai jau kurį laiką skraidė arti Turkijos oro erdvės arba ją pažeisdavo. Nors Turkija įspėjo dėl savo veiksmų, manau, jos reakcija buvo per ūmi. Esu įsitikinęs, kad turkai, priėmę sprendimą numušti lėktuvą, tikrai negalvojo, jog Rusija siekia bombarduoti šalies teritoriją.

– Turkija yra viena svarbiausių NATO narių, tad ką šis Turkijos veiksmas gali reikšti tolimesniems NATO ir Rusijos santykiams? Akivaizdu, kad NATO konfrontacijos su Rusija nesiekia.

– NATO, reaguodama į lėktuvo numušimą, bandys nuraminti Rusiją. Manau, niekas iš Turkijos sąjungininkų nenori eskaluoti šios situacijos, ypač kai atrodė, kad NATO su Rusija bent kažkiek pradėjo rasti bendrą kalbą, bent jau dėl jungtinės diplomatijos Sirijos klausimu ir bent kelių jungtinių operacijų prieš grupuotę „Islamo valstybė“.

Manau, kad NATO stengsis nuraminti Turkijos atstovus ir prašys jų neprovokuoti konflikto su Rusija. Kalbant apie Rusiją, taip, Vladimiras Putinas atrodė labai piktas dėl to, kas įvyko, bet jis taip pat nepaaštrino savo retorikos NATO šalių atžvilgiu ir nesakė, kad NATO šalys atsakingos už lėktuvo numušimą.

– Ar šis incidentas gali pakeisti situaciją ir kovą prieš „Islamo valstybę“, ypač turint mintyje, kad tiek Turkija, tiek Rusija yra svarbios veikėjos derybose dėl Sirijos?

– Žinoma, dėl šio incidento reikės įdėti dar daugiau diplomatinių pastangų derybose dėl kovos su „Islamo valstybe“. Bet reikia paminėti, kad nei Turkija, nei Rusija neturi šimtaprocentinio ir vienintelio tikslo įveikti islamistus Sirijoje ir Irake. Tad sąjungininkams derybos dėl kovos buvo sudėtingos ir prieš tai.

– Šią savaitę Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as susitinka su sąjungininkais ir Rusija pasikalbėti dėl kovos prieš „Islamo valstybę“. Ko galime iš to tikėtis?

– Tai tikrai svarbūs pokalbiai. Ponas F. Hollande`as nori išplėsti koaliciją prieš „Islamo valstybę“. Reikia pasakyti, kad tai palankus laikas F. Hollande`ui vykti kalbėtis su V. Putinu. Dabar F. Hollande`as turėjo galimybę pabandyti sumažinti įtampą dėl incidento su Rusijos kariniu lėktuvu. Vis dėlto bandymas susitarti su Rusija dėl bendros kovos prieš islamistus nebus lengvas bet kokiu atveju ir, net pasiekus kokį rezultatą, nėra aišku, kaip susitarimas bus įgyvendinamas realybėje.

– Pastarosios savaitės labai įtemptos Europai: beveik visose šalyse sustiprintas saugumas, sustiprinta kova prieš „Islamo valstybę“. Ko galime tikėtis artimiausiu metu?

– Saugumas Europoje išliks sustiprintas, žinoma, tai taip pat priklauso nuo ekstremistinių organizacijų ir to, kaip saugumo tarnyboms pavyks jas identifikuoti, susekti ir sulaikyti žmones. Teroristinių išpuolių galimybė tikrai išliks. Galime tikėtis, kad bus diskutuojama dėl didesnės sienų kontrolės, iškils Šengeno zonos klausimas, nes akivaizdu, kad teroristai, patekę į Šengeno zonos šalis, vėliau į bet kokią šalį gali patekti nepastebėti. Žinoma, Europa turės vieningai dalytis informacija ir dar labiau stebėti žinomus ekstremistus.