Nepaisant to, kad tiek prezidentas, tiek ministras sako, kad santykių plėtojimas neturi vykti Lietuvos principinių nuostatų dėl Astravo atominės elektrinės saugumo sąskaita, politinių partijų lyderiai atkreipia dėmesį į būtinybę išlaikyti vertybines pozicijas bei primena – Baltarusijoje vyrauja žmogaus teisių pažeidimai ir opozicijos suvaržymas.
Tvirtina, kad su kaimynais bendrauti yra būtina
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas pabrėžia, kad bendravimas ekonominiame sektoriuje ir diplomatiniuose santykiuose su Baltarusija vyko ir iki šiol. Vis dėlto politikas teigia, kad glaudesnio bendradarbiavimo energetiniame sektoriuje stoka lėmė faktą, jog Astravo atominė elektrinė (AE) pradės veiklą. Nepalaikyti jokių santykių su kaimynais būtų nenormalu, tvirtina G. Paluckas.
„Yra visiškai normalu bendrauti su kaimynais, nes būtų absoliučiai nenormalu jokių santykių nepalaikyti, nepaisant geopolitinės situacijos, nepaisant kitų, žinoma, labai svarbių dalykų. Vis dėlto noriu pasakyti, kad tas bendravimas vyko ir iki šiol – ir diplomatiniai santykiai nenutraukti, ir ekonominis bendradarbiavimas pakankamai intensyvus, ir krova per Klaipėdos uostą vyksta intensyvi. Niekas čia lygioje vietoje neatsiranda. Be abejo, tik dialogo metu, tik šnekantis galima išsakyti ir tą pačią kritiką dėl žmogaus teisių, politinių aktyvistų ar opozicijos teisių suvaržymo Baltarusijoje, bet nesant jokio dialogo, apskritai nesišnekant, mes matome, kuo tai baigiasi: mes matome Astravo atominę elektrinę, kuri stovi ir pradės savo veiklą. Galbūt, jeigu būtume bendravę intensyviau, to nebūtų nutikę, bet čia jau prielaidos“, – Eltai sakė G. Paluckas.
G. Nausėdos iniciatyva šiltinti santykius su Baltarusija, pasak socialdemokratų lyderio, yra sveika, nes kaimynystės pakeisti negalime.
„Mūsų ligi šiol vykdyta politika kaimynų atžvilgiu buvo itin radikali ir tikrai stipriai prasilenkia su ES tiek bendra pozicija, tiek atskirų šalių. Prezidento tokios iniciatyvos mėginti tuos santykius vienokiu ar kitokiu būdu, neišsižadant principinių vertybių, šiltinti, yra sveikos. Jeigu gyveni vienoje laiptinėje, tai, kad ir kaimynas „baliavoja“ iki išnaktų, stengiesi vis tiek neapspjauti jo durų išeidamas iš namų, nes kaimynai yra kaimynai“, – kalbėjo G. Paluckas.
Tuo tarpu valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat sveikina šalies vadovo G. Nausėdos iniciatyvą, nes, pasak jo, Baltarusija nėra Rusija – ji neturi imperialistinės politikos aspekto. Šalies izoliacija, atkreipia dėmesį R. Karbauskis, gimdo naujas problemas.
„Baltarusija nėra Rusija, čia reikia labai aiškiai atskirti, ir tai yra mūsų kaimynas. Mes šios šalies atžvilgiu turime daug įtampų: ir dėl Astravo, ir dėl žmogaus teisių klausimų, ir visų kitų, bet izoliacinė tokia politika, kada mes tiesiog neturime jokių santykių su ta šalimi, tiesiog nebendraujame, nėra pats geriausias sprendimas su šalimi, kuri yra kaimyninė. Tuo labiau, kad tai nėra ta šalis, kuri vykdo imperialistinę politiką, ir šioje vietoje aš palaikau prezidentą, kad izoliuoti šitą šalį nėra teisinga – ir tai yra ES ir, man atrodo, JAV politika. (...) Jeigu čia būtų Rusija, aš suprasčiau labai daug argumentų, kodėl izoliacija yra teisingas sprendimas, nes ten gimsta imperialistinės idėjos, karo idėjos. Baltarusijoje to nebuvo. Kad pas juos buvo vienos ar kitos pratybos, tai reikia suprasti, kad jų armijos bendradarbiauja krašto apsaugoje. Mes tikriausiai negalime norėti, kad tas bendradarbiavimas nepasireikštų bendromis pratybomis“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko teigimu, nepaisant siekio pagerinti santykius su Baltarusija, Lietuva negali išduoti savo interesų, ir būtent dialogo būdu, sako R. Karbauskis, galime jiems priminti Lietuvos principines pozicijas. „Valstiečių“ lyderis taip pat pažymi, kad Baltarusijos izoliacijai nepritariama ir tarptautinėje erdvėje.
„Kita vertus, mes turime suprasti, kad niekas nepasikeitė – jie toliau stato Astravą, jie toliau turi šalyje žmogaus teisių pažeidimo faktus ir taip toliau. Mes to neturime pamiršti. Šioje situacijoje, manau, kad bendradarbiavimas, bendravimas reikalingas tam, kad tai pasakytume, o ne tam, kad su jais dėl kažko susitartume. Susitarti galima tada, kada šalis daro sprendimus, išvadas ir kai tų išvadų pasekmė vyksta kažkokie pokyčiai. Kol kas iš Baltarusijos pusės jokių pokyčių nėra, bet jų ir negali būti, jei tu su jais nešneki.
Manau, kad Lietuvos prezidento nuomonė šioje situacijoje yra pirmiausia diktuojama sprendimais, kurie yra Briuselyje ir kurie yra Vašingtone – tai yra tų pagrindinių, pasaulio politiką formuojančių valstybių politikos atspindys. Jeigu JAV arba ES laikytųsi politikos izoliuoti Baltarusiją, mes tokiu atveju neturėtume kitokių pareiškimų“, – teigė R. Karbauskis, pabrėžęs, kad G. Nausėda gerai supranta ir vykdo bendrąją tarptautinę politiką, o atsakomybę už santykių su Baltarusija gerinimą, tvirtina jis, turi prisiimti ir Lietuva.
Teigia, kad principinės vertybės svarbiau: nuolaidų daryti negalime
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuo metu teigia, kad jos nestebina tokios iniciatyvos, nes, pasak jos, kiekvienas šalies vadovas kalba apie santykių su kaimyninėmis šalimis gerinimą. Vis dėlto liberalė pažymi, kad Lietuva negali paminti savo vertybių ir principų Astravo AE saugumo klausimais.
„Manyčiau, kad šiame procese neturėtų tai stebinti, nes taip jau susiklostė, kad kiekvieną kartą, kai turime naują prezidentą ar prezidentę, praeina tas etapas – visuomet yra noras rasti bendrą kalbą, pagerinti santykius su labai svarbia mums kaimyne. Šioje vietoje, manau, labai svarbu ir tai, kad mes išlaikytume principingą laikyseną ir neatsitrauktume nuo mums labai svarbios Astravo temos ir nedarytume nuolaidų šioje vietoje, nes niekas nesikeičia – mes iš Vilniaus giedrą dieną matome kylančią atominę elektrinę, kuri galimai yra nesaugi. Manau, kad tas svarbiausias Lietuvos piliečių interesas yra, kad būtų atkreiptas dėmesys ir būtų imtasi priemonių, o ne užmerktos akys į šios elektrinės problemą“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto ji išskyrė, kad vienas iš siūlymų, siekiant pagerinti santykius su Baltarusija, – 1863-1864 metų sukilimo lyderio Kosto Kalinausko palaikų perdavimas laidojimui kaimyninėje šalyje, yra sveikintinas.
„Manau, kad tai būtų labai gražus veiksmas, jei Kalinausko, kuris pas juos vertinamas yra kaip herojus ir jiems yra labai svarbus, palaikai būtų perduoti perlaidoti Baltarusijai. Tikrai tam pritarčiau“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio lyderė.
Tuo tarpu konservatorius, Seimo Europos reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis skeptiškai vertina bandymus gerinti santykius su Baltarusija. Jo teigimu, tokių iniciatyvų Europoje buvo jau ne viena, tačiau diktatūrinis režimas kaimyninėje valstybėje taip ir nepakito.
„Per savo politinį gyvenimą aš mačiau, kad tai būtų jau gal ketvirtas kartas, kai Vakarai pasimauna ant tos pačios diktatoriaus meškerės. Praeina treji ketveri metai – ir vėl atšilimas, vėl jis gauna kreditus, vėl atidaromi „kraneliai“ ir po kiek laiko jis vėl sugrįžta į Rytų glėbį. Tai tęsiasi, aš tai matau“, – kalbėjo A. Ažubalis, pabrėžęs, jog pasikeitė vienas dalykas – šalia Lietuvos išdygo pavojingas AE objektas, kuris, anot jo, grasina visam mūsų nacionaliniam saugumui.
„Nenoriu, kad dėl tariamo atšilimo, kurio iš tikrųjų nebus, mes paaukotume savo principinę poziciją ir vieną iš nedaugelio mums likusių instrumentų pabandyti konsoliduoti ES politinę valią ir bandyti tą projektą uždaryti“, – teigė Seimo narys.
Matomi santykių vystymo tiek iš užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus, tiek iš visos Vyriausybės, tiek europiniame kontekste, pasak parlamentaro, kelia nerimą. Mes negalime apsigauti, įspėja konservatorius.
„Matome tam tikras tendencijas, matau tam tikrus pašnekesius, pats kai kuriuose dalyvauju, matau tam tikrus atsargius siūlymus mūsų diplomatinės tarnybos, ir kadangi turiu šiokią tokią patirtį, aš suprantu, kad ruošiama kažkokia pagalvė minkštam nusileidimui santykiuose su Gudija. (...) Bet apsigauti negalime – iš esmės šitas režimas negali pasikeisti, nes jo pasikeitimas jį pražudytų“, – tvirtino A. Ažubalis.
Politikas taip pat kritikuoja idėją perlaidoti K. Kalinausko palaikus Baltarusijoje. Jo nuomone, palaikų niekas taip lengva ranka nedalina – turėtų būti oficialus Baltarusijos prašymas su įsipareigojimu juos apsaugoti bei deramai pagerbti.
„Aš visada sakau, kad mes galime būti tikintys ar netikintys, tačiau turime išsaugoti pagarbą tiems žmogaus buvimo žemėje kūno likučiams, net jeigu to žmogaus nebėra. Jis neturi tapti kažkokių dalybų objektu su viltimi, kad dalis tų palaikų padės kažką demokratizuoti. Kol bus Lukašenka, niekuomet niekas nepadės jokiai demokratizacijai“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Tuo tarpu Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė atkreipė dėmesį į suartėjimo su Baltarusija kainą. Man sunku patikėti, kad santykių perkrovimas gali būti nuoširdus iš Baltarusijos pusės, tvirtina politikė.
„Politikos kuluaruose yra kalbama apie tai, kad bręsta kažkoks perkrovimas santykių su Baltarusija. Manau, kad toks perkrovimas gali labai brangiai kainuoti ir pirmiausia nereikėtų nusileisti ir legitimizuoti nesaugios ir Lietuvai visiškai nereikalingos Astravo atominės elektrinės, kuri stovi čia pat, 50 kilometrų nuo mūsų. Antras dalykas, negalime pamiršti ir užsimerkti prieš akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus pačioje Baltarusijoje. Negalime užsimerkti prieš tai, kad ten iki šiol opozicija ir oponuojančios net ir nevyriausybinės organizacijos turi veikti tiesiog pogrindyje. Trečias dalykas. Nerimą kelia tai, kad Baltarusija, karine prasme yra integruota į Rusijos Federacijos karinę sistemą“, – Eltai komentavo A. Armonaitė, pridūrusi, kad šiame kontekste prezidentas G. Nausėda turėtų likti tvirtas ir ištikimas Lietuvos principams.
Jos teigimu, į K. Kalinausko laidojimo ceremoniją Lietuvoje galima pakviesti Baltarusijos kultūrininkus ir visuomenininkus, kurie domisi mūsų bendra istorija.
„Galbūt mes juos galėtume čia pakviesti dalyvauti ceremonijoje. Turiu omeny ne režimą, o tuos visuomeninius judėjimus ir veikėjus, kurie išreiškė norą. Man atrodo, būtų galima taip daryti. Nenorėčiau, kad kaip simbolis šitie palaikai taptų kažkokiu įrankiu ir kanalu perkraunant santykius su režimu. Manau, kad tai būtų tiesiog neteisinga“, – pridūrė A. Armonaitė.