Komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas po komisijos posėdžio žurnalistams sakė apie tai informuosiąs Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir prezidentę Dalią Grybauskaitę.

"Kontrolės, galima sakyti, Lietuvoje nėra. Kontroliuojamas tik pradinis sankcionavimo procesas, tarpinis ir galutinis - ne. Kontroliuojamas tik teisinis pagrindas, faktiniai pagrindai nėra kontroliuojami", - teigė komisijos vadovas.

Tokią išvadą parlamentarai padarė penktadienį išklausę Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Mirnyj liudijimų.

"Vaizdas, kurį pamatėme, šokiravo, kad kontrolės ne visiškai nėra, bet beveik nėra. (...) Operatyvinės veiklos subjektai gali klausytis bet ko, - teigė A.Sacharukas. - (...) Operatyvinės veiklos subjektai (slaptą sekimą - BNS) sankcionuoja vadovaudamiesi paprastais popieriukais. Jokio faktinio pagrindo prokuratūra netikrina, iš čia seka, kad veikla nėra kontroliuojama."

Negavę leidimo viename teisme, gali prašyti kito

Komisijos nariai penktadienį sako sužinoję, kad nors Operatyvinės veiklos įstatymas numato, jog operatyvinės veiklos subjektas motyvuotu raštu turi kreiptis į prokurorą dėl leidimo slapta klausytis pokalbių arba kitaip kontroliuoti įtariamąjį, o prokuroras - į teisėją, šios tvarkos ne visuomet laikomasi.

Aleksandras Sacharukas
"Būna, kad prokurorai ne visą laiką eina į teismą, o patys subjektai važiuoja pas teisėjus ir be jokių aiškių pagrindų, vadovaudamiesi tik kažkokiu popieriuku, sankcionuoja klausymąsi", - pasakojo komisijos pirmininkas.

Be to, įstatymai leidžia specialiosioms tarnyboms sankcijų kreiptis į bet kurį šalies apygardos teismą.

"Jeigu operatyvinės veiklos subjektas kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą ir negauna sankcijos, tai netrukdo jam važiuoti į Šiaulius prašyti tos pačios sankcijos, - tvirtino A.Sacharukas. - Jeigu negauna Šiauliuose, važiuoja į Panevėžį, jeigu Panevėžyje - važiuoja į Klaipėdą, ir pagaliau važiuoja į Kauną, kur gauna. Lietuvoje nėra bendros sistemos, kad būtų suvesta, kad jau šis prašymas buvo atmestas."

Todėl, anot A.Sacharuko, gali atsitikti taip, kad vienam teismui atmetus prašymą išduoti sankciją klausytis kurio nors žmogaus pokalbių, po poros valandų tokį leidimą išduoda kitas teismas.

Visų išduotų sankcijų nuorašai siunčiami į Generalinę prokuratūrą. A.Sacharuko tvirtinimu, būtent čia turi būti viskas patikrinama.

"Bet kiek mes šiandien išgirdome iš prokuroro, jokio darbo nevyksta. Jie arba neturi galimybių, arba nenori kontroliuoti" - sakė parlamentaras.

Todėl kitą savaitę į komisijos posėdį kviečiamas generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

"Reikalausime iš prokuratūros tikros kontrolės", - tvirtino komisijos pirmininkas.

Komisija taip pat planuoja parengti keletą įstatymo pataisų, kurios įpareigotų kontroliuoti ne tik faktinį sankcijų išdavimo pagrindą, bet ir įpareigotų domėtis, kaip tyrimas vyksta toliau.

Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai buvo pavesta išsiaiškinti, ar teisinga viešai paskelbta informacija, kad neteisėtai klausomasi žurnalistų pokalbių. Tačiau A.Sacharukas sakė negalįs atsakyti į šį klausymą, nes tai esanti valstybės paslaptis.

Jis tik patvirtino, kad nepradėtas nė vienas su tuo susijęs ikiteisminis tyrimas.

B.Kalainis: jei pateikiamas melas, tai prokurorų atsakomybė

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis atmeta kaltinimus lengva ranka pasirašantis leidimus prokurorams taikyti slapto sekimo priemones. Kita vertus, jis pripažįsta pats negalįs patikrinti pareigūnų pateiktos informacijos.

"Leidimai klausytis pokalbių išduodami pagal surinktą objektų medžiagą ir motyvuotą prokurorų teikimą, tai numatyta įstatyme", - penktadienį žurnalistams sakė B.Kalainis, išėjęs iš Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos posėdžio.

Jis sakė negalįs kalbėti apie konkrečius atvejus, tačiau pabrėžė visuomet priimdamas sprendimą besivadovaujantis įstatyme numatytais slaptos kontrolės priemonių taikymo pagrindais.

"Jeigu gauni teikimą, gauni medžiagą, peržiūri ir priimi motyvuotą sprendimą. (...) Jeigu yra surinkta medžiaga, teisėjas negali jos patikrinti, nėra tokio mechanizmo. Jeigu pareigūnai surašytų netiesą, ir pasirašytų, tada yra pareigūnų atsakomybė", - tvirtino teismo pirmininkas.

Jis taip pat pripažino nežinantis, kiek ikiteisminių tyrimų pradėta pagal jo išduotus leidimus taikyti slaptos kontrolės priemones.

"Čia reikia Generalinės prokuratūros klausti, jie pradeda ikiteisminius tyrimus", - tvirtino B.Kalainis.

Jis pripažino, kad įstatymai nedraudžia jam leisti slapta klausytis asmenų, kurių galimai padaryta nusikalstama veika neturi nieko bendro su Šiaulių apygarda. Svarbu, kad teikimą tam parašytų Šiaulių apygardos prokuratūra.

Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija penktadienį apklausė ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Anatolijų Mirnyj.

Parlamento komisija tiria galimą žurnalistų pokalbių klausymąsi. Apie tai paskelbė Pilietinės visuomenės instituto direktorius, Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys. Pasak jo, klausomasi tų žurnalistų, kurie viešai kėlė klausimus dėl saugumo pulkininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje.

D.Kuolio duomenimis, Valstybės saugumo departamentas žurnalistų pokalbių klausymąsi organizavo per A.Mirnyj ir B.Kalainį.