„Tiesiog reikėtų, aišku, tą situaciją paanalizuoti, bet iš tiesų visos grupės socialinio teisingumo prasme turėtų būti vienodos“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė ministrė.
Ministrė priminė, kai buvo priimtas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas, taip pat svarstyta pagal amžiaus, kitas ribas, tačiau atsižvelgta į tai, jog juos suskaidant į tam tikras grupes bus pažeisti asmenų interesai.
„Manyčiau, kad turėtų būti tas socialinis teisingumas visiems“, – neabejojo ji.
A. Pabedinskienė iš dalies sutiko su vienu iš KT argumentų, kad didesnės socialinės garantijos skatina nebūti korumpuotiems, tačiau siūlė giliau paanalizuoti šią problemą, įvertinti visus „už“ ir „prieš“.
„Žinome, kad turime ir tų korupcijos apraiškų įvairiausių, galbūt tai yra stabdis, bet tiesiog reikėtų gilesnio ir platesnio tokio matymo“, – kalbėjo politikė.
KT trečiadienį išaiškino, kad, įstatymų leidėjui pertvarkant teisėjų valstybinių pensijų sistemą, negali būti sumažintas įstatymais nustatytas teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygis. Sprendime konstatuota, kad įstatymu nustatyta teisėjų valstybinė pensija nėra savitikslė ir pagal Konstituciją nėra vertinama kaip privilegija – tokios garantijos nustatymas siejamas su ypatingu konstituciniu teisėjo statusu, visų pirma Konstitucijoje nustatytu teisėjo nepriklausomumo reikalavimu.
„Teisėjų socialinės (materialinės) garantijos, kurios teisėjams yra nustatytos, kai nutrūksta jų įgaliojimai, yra viena iš teisėjų nepriklausomumo užtikrinimo priemonių. Tik suteikiant realias, o ne nominalias, konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą atitinkančias socialines (materialines) garantijas ateičiai galima užtikrinti, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, nepatirtų įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios sprendimų įtakos, kišimosi į teisėjo veiklą.
Todėl iš Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo kyla draudimas mažinti įstatymu nustatytą teisėjų socialinių (materialinių) garantijų, įskaitant tų, kurios teisėjams yra nustatytos, kai nutrūksta jų įgaliojimai, lygį“, – konstatavo KT.
Kita vertus, anot teismo, šis draudimas nėra absoliutus: mažinti socialinių (materialinių) garantijų, kurios teisėjams yra nustatytos, kai nutrūksta jų įgaliojimai, lygį galima tik įstatymu, tai daryti galima tik laikinai – kol valstybės ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki. Tačiau tokiu mažinimu neturi būti sudaroma prielaidų kitoms valstybės valdžios institucijoms, jų pareigūnams pažeisti teismų nepriklausomumą.
Priešingu atveju, jei teisėjų socialinių garantijų lygis galėtų būti mažinamas kitais atvejais, t. y. kai valstybėje nėra susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, kiltų grėsmė teisėjų nepriklausomumui.