Seimas penktadienį susirinko į neeilinį posėdį, situacijai paaiškinti iškviestas vidaus reikalų ministras.

Regi puolimą politinės karjeros vingių

Ministras sako manantis, jog aštrią parlamentarų kritiką jo atžvilgiu lėmė ir tai, kad šią savaitę, priešingai daugelio partijų lūkesčiams, jis pranešė į Seimo rinkimus eisiąs su neparlamentine Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Jūs turbūt išvadas pasidarėte, manau, jei šitas veiksmas būtų padarytas prieš savaitę, būtų praėjęs sklandžiai, be puolimo, be patyčių. Bet patyčios demonstruoja tam tikrų žmonių kultūrą. Mes po to stebimės, kodėl šalyje patyčių problema yra, ji formuojama visuose lygiuose“, – žurnalistams po skubiai sušaukto nenumatyto posėdžio penktadienį sakė S. Skvernelis.

Klausiamas, kaip mano, kodėl priekaištų sulaukė ne tik į ministro postą jį delegavusių „tvarkiečių“, bet ir iš kitų politinių partijų atstovų, S. Skvernelis atsakė: „Galbūt visiems tas apsisprendimas kažkokius įspūdžius padarė, ar lūkesčius kitokius turėjo“.

Klausiamas, ar po šių įvykių neapsisprendė teikti atsistatydinimo pareiškimo, kaip pasirinkus kitą politinę kryptį jį ragina „Tvarka ir teisingumas“, S. Skvernelis kartojo, jog sprendimas dėl jo likimo poste bus po Velykų.

Ministras taip pat pabrėžė, kad ANK įsigalioti numatytu laiku – balandžio 1-ąją, negalėjo dėl objektyvių aplinkybių, o ne jo ar ministerijos kaltės.

„Aš esu dėkingas visiems Seimo nariams, kurie šiandien susirinko, nes, matyt, jau buvo kiti planai, kurie pakilo aukščiau asmeninių ambicijų, partijų interesų, ir priėmė valstybei reikalingą sprendimą. Aš pateikiau objektyviai visus faktus, teisnius argumentus ir manau, kad pavyko Seimo nariams įrodyti, kad tai buvo užprogramuota iš anksto, priimant šitą įstatymą, kad jis neturi net teorinių galimybių įsigalioti laiku“, – sakė ministras.

Seimui penktadienį priėmus sprendimą, kuriuo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimas nukeltas iki kitų metų sausio, kartu Seime buvo pritarta protokoliniam nutarimui Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (VVSK) atlikti tyrimą, kodėl teko imtis tokių priemonių.

„Siūlau pavesti VVSK, kuris kuruoja Vidaus reikalų ministerija, kad išaiškintų visą šitą situaciją, kodėl laiku nebuvo pateiktos visos pataisos, kodėl Finansų ministerija nepateikė lėšų, nes Finansų ministerija teikia mums kitą atsakymą, kad nebuvo prašoma lėšų, manau, kad reikia išsiaiškinti. Ir čia apie jokį linčo teismą niekas nekalba, tokia situacija mūsų valstybėj negali kartotis“, – BNS sakė protokolinio nutarimo iniciatorius, „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis.

Petras Gražulis

S. Skvernelis: finansai nebuvo skirti

„Kodėl Seimas neišgirdo, kai buvo svarstomas šitas įstatymų projektas klausymuose, projektuose. Tos rizikos buvo tada įvardytos, kodėl neišgirdo ir priėmė tokį sprendimą? Galbūt mes per mažai aktyviai įtikinėjome“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

„Jeigu kas nors nori išgirsti, ar aš esu kaltas dėl to kaltas, taip, kaltas, kadangi turėjau eiti, matyt, pas kiekvieną iš jūsų prieš įstatymo priėmimą su dokumentais ir chronologiškai aiškinti. Suprantu, kad jūs dėl didelio užimtumo neskaitote visų išvadų, neskaitėte visų papildomų lydimųjų dokumentų prie įstatymo, tą reikėjo padaryti. (...) Jeigu kam lengviau, kad tokia situacija susidarė dėl kieno nors kaltės, tai tas žmogus stovi čia“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo ministras.

Seimas buvo priverstas penktadienį surengti nenumatytą posėdį, kad atidėtų naujo Administracinių nusižengimų kodekso ir kitų lydinčiųjų teisės aktų įsigaliojimą.

„Reikalingi papildomi finansai registrui modernizuoti. Finansai nebuvo skirti. (...) Tai ne tik registro modernizavimas, tai iš esmės naujo sukūrimas. Pinigai 2015 metais nebuvo skirti, nors įrodinėjome, kad reikia“, – aiškino S. Skvernelis.

VRM duomenimis, 2015 metais rengiant 2016 metų biudžeto projektą ANK nuostatoms įgyvendinti prašyta 450 tūkst. eurų, 2016 m. – 320 tūkst. eurų, 2017 metams -130 tūkst. eurų.

Anot ministro, lėšos numatytos šių metų biudžete.

Saulius Skvernelis

„Vasario 10 dieną patvirtinta Valstybės investicijų programa, ir nuo to laiko tik galima atlikti viešųjų pirkimų procedūras. Vasario 11 dieną viešieji pirkimai buvo paskelbti. (...) Anksčiausiai atrinktas nugalėtojas bus balandžio 29 dieną. Naujai išrinkus tą įmonę, kuri modernizuos registrą, ji, savaime suprantama, kad ketvertą mėnesių tą darys“, – teigė S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad be Administracinių teisės pažeidimų registro pareigūnams būtų sunku dirbti.

„Registras automatiškai generuoja protokolą ir atspausdina ant paprasto popieriaus lapo. Blankai reikalingi tik kritiniu rezerviniu atveju, tais atvejais, jeigu sutriktų registro veikla, tai dažniausiai būna pereinamuoju laikotarpiu. Iš 500 tūkst. surašomų protokolų per metus 3 proc. surašomi popieriniu būdu“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis sakė, kad naujame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta daug naujovių.

„Keičiasi nuobaudų rūšys, keičiasi pačios procedūros, keičiasi struktūra, dispozicijos straipsnių, sankcijos. Tai iš esmės naujas modernus vakarietiškas įstatymas“, – teigė vidaus reikalų ministras.

Seimo valdyba šaukti Seimo posėdį nusprendė ketvirtadienio vakarą, paaiškėjus, kad parlamentarai ketvirtadienio posėdyje nespėjo priimti sprendimo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimo pratęsimo.

Parlamentarai praėjusių metų birželį priėmė naują Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris pakeis dar nuo sovietmečio užsilikusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). 1984 metais priimtas ir 1985 metais įsigaliojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nors ir iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki nepriklausomybė atkūrimo priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas.

Senąjį ATPK pakeisiantis Administracinių nusižengimų kodeksas turėjo įsigalioti nuo šių metų balandžio 1 dienos.

Kai kurie Seimo nariai kritikuoja ministrą S. Skvernelį, kad per metus nespėjo pasiruošti naujojo Administracinių nusižengimų kodekso galiojimui nuo balandžio 1 dienos. Tuo metu ministras S. Skvernelis teigia, jog Seimas ne kartą buvo įspėtas, kad numatyto laiko naujojo kodekso galiojimo įgyvendinimui gali neužtekti, o finansavimas kai kuriems būtiniems darbams skirtas tik šių metų pradžioje.

Po Velykų galėjo būti vėlu

Seimo valdyba šaukti Seimo posėdį nusprendė ketvirtadienio vakarą, paaiškėjus, kad parlamentarai ketvirtadienio posėdyje nespėjo priimti sprendimo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimo pratęsimo.

„Seimo prašymu buvo prašyta iškviesti vidaus reikalų ministrą, kad jis paaiškintų. Pirmiausia kviesime ministrą, kad jis dalyvautų svarstyme ir priėmime šitų teisės aktų. Seimo nariai tikrai supranta savo atsakomybę ir esu jiems tikrai dėkinga, visi sutarė, kad renkasi rytoj į neeilinį posėdį“, - BNS ketvirtadienio vakarą sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Loreta Graužinienė

Anot Seimo vadovės, parlamente beliko viena stadija - projekto dėl senojo ATPK galiojimo pratęsimo iki rugsėjo priėmimas. Tačiau įvertinus tai, kad įstatymą dar turi įvertinti ir pasirašyti prezidentė, laiko lieka nedaug. Jei Seimo sprendimas būtų nukeltas po Velykų, šios procedūros gali užtrukti ir sprendimas gali nespėti laiku įsigalioti.

Pakeis paskutinį sovietinį įstatymą

Parlamentarai praėjusių metų birželį priėmė naują Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris pakeis dar nuo sovietmečio užsilikusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).

1984 metais priimtas ir 1985 metais įsigaliojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nors ir iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki nepriklausomybė atkūrimo priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas.

Senąjį ATPK pakeisiantis Administracinių nusižengimų kodeksas turėjo įsigalioti nuo šių metų balandžio 1 dienos.

Jei nespėtų priimti, tvyrotų netvarka

Seimo valdančiosios Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys BNS aiškino, jog jei Seimas nepriims sprendimo pratęsti senojo kodekso galiojimą, kai naujajam dar nepasiruošta - įsivyraus betvarkė.

„Iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko sužinojom, kad tik prieš savaitę visi sužinojo, kad nėra pasiruošta naujojo kodekso įgyvendinimui, nėra ne tik registrų, bet ir blankų paruoštų. Per Vyriausybę neatėjo joks pasiūlymas dėl (senojo kodekso galiojimo) pratęsimo. Mes suprantame, kad jei nepratęstume - tai praktiškai nuo balandžio 1- osios prasideda bardakas, kada rankomis reikia pildyt protokolus, kitus dalykus daryt“, - BNS sakė K. Daukšys.

Kęstutis Daukšys

„Rytoj posėdis, bus ministras, turėtų pasiaiškint, kas čia darosi, kad Didįjį Penktadienį reikia šaukti Seimą dėl dalykų, kuriuos turėjo sutvarkyti savo laiku struktūros, kurios pavaldžios ministrui, jo ministerijai“, - pridūrė „darbietis“.

K. Daukšys sakė esąs ypač nustebęs dėl to, kad iniciatyvos skubiai taisyti padėtį ėmėsi ne Vidaus reikalų ministerija ar Vyriausybė, o Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Įstatymas yra ir ministerijoje tikriausiai ne vienas šimtas žmonių dirba. Jei mato, kad negali įgyvendinti, tai bent prieš mėnesį pasirūpintų ateiti iš Vyriausybės, nes Vyriausybė turi atnešti pateikimą pratęsti seno įstatymo galiojimą dar pusei metų. Man labai keista, kad ne Vyriausybė registruoja, o Seimo narys J.Sabatauskas už visą Vyriausybę registruoja pratęsimą ir paskui visas Seimas turi verstis per galvą, kad tą pratęsimą padarytų“, - kalbėjo parlamentaras.

S. Skvernelis: negalėjome veikti prieš įstatymus

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis ketvirtadienio vakarą BNS aiškino, jog dar prieš priimant naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, svarstant darbo grupėse policijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai „teigė ir raštiškai, ir žodiškai,, kad ši data neįmanoma, jei bus laikomasi mūsų valstybėje numatytų įstatymų“.

„Kadangi, nors kodeksas priimtas 2015 metų viduryje, tačiau įsigaliojus naujam kodeksui reikia modernizuoti, ar iš esmės sukurti naują administracinių teisės pažeidimų registrą, nes kodeksas keičiasi iš esmės. Šią procedūrą galima daryti tuomet, kai skiriami biudžeto pinigai darbams atlikti ir skelbiamas viešasis pirkimas. Kreipėmės į Finansų ministeriją ir Vyriausybę prašydami dar 2015 metais rasti apie 2 mln. eurų, kad būtų galima skelbti konkursą ir atlikti registro modernizavimą (...), tačiau tam lėšų nebuvo skirta“, - aiškino S. Skvernelis.

Anot jo, naujojo registro sukūrimui lėšos skirtos tik priėmus šių metų biudžetą. Tačiau viešasis pirkimas registro kūrimo darbams galėjo būti skelbiamas tik po to, kai buvo patvirtinta Valstybės investicijų programa.

„Tai buvo padaryta, jei neklystu, vasario 10 dieną, tik po to Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia skelbti viešąjį pirkimą, tas nedelsiant buvo padaryta. Iki to laiko Policija ir Vidaus reikalų ministerija padarė visus parengiamuosius darbus, technines užduotis, aprašymus, kad būtų galima skelbti viešąjį pirkimą. Skelbti viešąjį pirkimą nesant numatytų lėšų ir Investicinės programos - tai grubus įstatymų pažeidimas su pasekmėmis. Mes negalėjome leisti teisinių pasekmių, kad jos atsirastų“, - sakė ministras.

Pripažįsta, jog gali būti ir pareigūnų kaltė

Ministras teigė pripažįstantis, jog galėjo būti ir šiuos klausimus kuruojančių vidaus reikalų sistemos pareigūnų kaltės, jog Seimui nebuvo aiškiai įvardintos visos galimos naujojo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo termino rizikos.

„Teigti dabar, kad mes kažko nepadarėme ar galėjome daryti nesilaikant įstatymų - atleiskite, man tai yra nepriimtina. Kodėl neišgirdo gerbiami Seimo nariai, kad ši data niekaip netinkanti pagal procedūras, buvo numatyta... Gal yra ir mūsų atsakingų pareigūnų kaltė, kuruojančių viešąjį saugumą, kurie galbūt nesugebėjo tinkamai pateikti Seimo nariams, kad tokia grėsmė yra ir dabar turime paskutinio posėdžio dieną. Tikrai dėkingas, kad Seimas tą klausimą įtraukė ir ypač dėkingas Juliui Sabatauskui, kad šis klausimas yra įtrauktas“, - sakė S. Skvernelis.

Ministras svarstė, jog gal ne visi gerai įsivaizduoja, kas yra administracinės teisės pažeidimų registras ir kad priėmus kodeksą reikia iš esmės jį kurti iš naujo, nes „naujasis kodeksas keičia viską“.

„Policija neberašo popierinių protokolų, tai yra praeitis, jau ketverius metus visa tai daroma online režimu ir žmogus viską supildo į registrą, o pažeidėjas gauna tik atspausdintą popierinę kopiją. Tai net popieriniai blankai - tai yra rezervinis atvejis tam atvejui, jei sutriktų registro darbas. Tie blankai nereikalingi, kai funkcionuoja registras“, - aiškino ministras.

A.Kubilius: valdantieji netrykšta entuziazmu padėti taisyti VRM klaidas

S. Skvernelis į penktadienio neeilinį posėdį kviečiamas Seimo opozicijos lyderio konservatorių vadovo Andriaus Kubiliaus siūlymu.

„Aš matau visišką valdžios chaosą, kai labai svarbus įstatymas, visas paketas kažkodėl nėra įgyvendintas iki nustatytos datos, jokių priežasčių niekas nepaaiškino, o dar šalia to valdantieji nesugeba normaliai organizuoti Seimo darbo ir atidėti įgyvendinimą racionaliu būdu, o ne verčiantis per galvą “, - BNS ketvirtadienio vakarą sakė A. Kubilius.

Andrius Kubilius

Anot jo, atsakomybė dėl susidariusios situacijos gula ant vidaus reikalų ministro ir visos Vyriausybės pečių.

„Be to, prasidėjo kažkokie politiniai žaidimai valdančiųjų tarpe Seime, laiku nepasirengiant priimti reikalingus sprendimus tam, kad ta įgyvendinimo data būtų racionaliai nukelta vėlesniam laikui. (...) Galiu įtarti tarp valdančiųjų nėra entuziazmo rūpintis, kad Seimas skubiai spręstų tas klaidas, kurias turbūt padarė Vidaus reikalų ministerija“, - svarstė A.Kubilius.

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis šią savaitę pranešė, jog Seimo rinkimuose nusprendė dalyvauti su neparlamentine Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad prisijungti prie kandidatų sąrašo jį yra kvietę ir valdantieji socialdemokratai, ir liberalai.

S. Skvernelį į vidaus reikalų ministro postą delegavusios valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Rolandas Paksas pareiškė besitikįs, jog ministras pats pasitrauks iš posto. Tuo metu premjero Algirdo Butkevčiaus manymu, ministras gali toliau dirbti Vyriausybėje, nes nėra pasirinkęs opozicinės partijos. Sprendimą dėl S.Skvernelio likimo pareigose valdantieji žada priimti iškart po Velykų, kitą savaitę.

Kritikos lavina

Seimo valdyba šaukti Seimo posėdį nusprendė ketvirtadienio vakarą, paaiškėjus, kad parlamentarai ketvirtadienio posėdyje nespėjo priimti sprendimo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimo pratęsimo.

Vidaus reikalų ministras penktadienį dėl to sulaukė kritikos lavinos.

„Žiūrint į visas tas medžiagas, kurias dabar išdalijo jūsų naujieji kolegos valstiečiai, man susidaro keistas vaizdas, kad jūs esate lyg ministerijoje, bet dirbate kažkur už Vyriausybės ribų. Todėl, kad jūs nesusikalbate dėl gana nedidelės sumos skyrimo. Kas turėtų Vyriausybėje prisiimti atsakomybę – jūs, finansų ministras ar premjeras dėl to, kad toks ūkinis klausimas, atrodo, paprastas ir elementarus pinigų skyrimas buvo neišspręstas? Ar Vidaus reikalų ministerija nesugebėjo paprašyti, ar kitos ministerijos jūsų neklauso? Gal jūs tada neturite bendro sinchroninio darbo?“ – klausė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Vytautas Gapšys

Socialdemokratę Birutę Vėsaitę papiktino S.Skvernelio interviu LRT radijui, kur jis esą nurodė, kad dėl Administracinių nusižengimo kodekso įsigaliojimo atidėjimo kaltas Seimas.

„Sakėte, kad kaltas Seimas, girdėjau savo ausimis, kaltinote ir Seimą. Aš noriu konstatuoti, kad jūs vis dėlto neatlikote namų darbų, o šitas Administracinių nusižengimų kodeksas turės įtakos daugelio žmonių likimui ir jo atidėjimas – taip pat. Jūs kaltas dėl to, kad neradote sutarimo Vyriausybėje, kaltas dėl to, kad žinodamas tvarkaraštį, taip pat ir investicijų tvarkaraštį, galėjote pakoreguoti būtent šitos viso komplekso įgyvendinimo datas“, – kalbėjo parlamentarė.

„Vakar sėdėdamas Vyriausybės valandoje žinojote, kad artėja balandžio 1-oji, darbas nepadarytas ir nieko nedarėte. Tiesą sakant, Seimo nariai yra labai pasipiktinę. Mes turėjome kitų įsipareigojimų savo apygardose, o dabar jausdami atsakomybę dėl šito paketo sėdime čia“, – priekaištavo B. Vėsaitė.

Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė vidaus reikalų ministrą taip pat ragino prisiimti atsakomybę dėl to, kad laiku nesikreipė į Seimą.

„Tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis pareiškė, kad, matyt, ministras intensyviai ruošėsi rinkimams, derėdamasis su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kad apleido darbą ministerijoje.

Į vidaus reikalų ministro postą S.Skvernelį delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“, bet šią savaitę jis pranešė, jog spalį Seimo rinkimuose dalyvaus su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Į ministro postą jus delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“. STT šiai partijai prieš tris mėnesius, gruodžio 30 dieną, kaip skelbta, pareiškė įtarimus (...) Jūs prieš kelias dienas pasakėte, kad „turbūt suvokti ir matyti mane kaip buvusį teisėsaugos institucijų darbuotojų vadovą dalyvaujant tame darinyje, kuris turi didelių problemų su teisėsauga“. Taigi, praėjo trys mėnesiai. Sakykite, turbūt labai stipriai kentėjote tuos tris mėnesius, kai buvo pareikšti įtarimai, ir galbūt tai sutrukdė jūsų darbo kokybei?“ – ironizavo Mišrios Seimo narių grupės narys Audrius Nakas.

Administracinių nusižengimų kodeksas neįsigalios dėl aplaidumo?

Seimas, suprastėdamas ir sverdamas neigiamas pasekmes, kurios galėtų kilti Administracinių pažeidimų kodeksui įsigalioju balandžio 1 d., nutarė, kad geriau yra jį atidėti, nei sukelti chaosą valstybėje, „Žinių radijui“ sakė Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.

Į nenumatytą posėdį penktadienį susirinkęs Seimas nusprendė, kad naujas Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalios nuo kitų metų pradžios. Anksčiau buvo nustatyta, kad šis kodeksas įsigalioti turi nuo šių metų balandžio. Tačiau paaiškėjo, jog tam nepasiruošta.

„Pats kodeksas paruoštas ir priimtas 2015 m. birželį. Tada sutarta, kad jis įsigalios ateinančių metų balandžio 1 d. Vyriausybė turėjo imtis visų reikalingų veiksmų, surasti finansavimą, kuris nebuvo toks jau didelis, esminis biudžetui, kad laiku įsigaliotų. Kodekso parengimas užtruko daugiau nei 10 metų. Reikėjo dėti visas pastangas, kad nuo balandžio 1 d. būtų pasirengta, būtų visi registrai, parengti žmonės, seminarai, bet neturime informacijos, kad bet vienas būtų įvykęs. Tai buvo visiškai aplaidus požiūris, matyt, Vyriausybės. Turbūt buvo nepakankamos ministro pastangos įtikinant Vyriausybę, kad reikia tam pasirengti“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo S. Šedbaras.

Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimas nukeltas iki 2017 m. sausio 1 d.

Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą galite išgirsti čia