„Remdamasi Konstitucijos man suteiktais įgaliojimais šiandien teikiu jums S. Skvernelio kandidatūrą užimti Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Konstatuoju, kad valdančioji dauguma suformuota", - Seime sakė prezidentė.
Remiantis Konstitucija, premjerą Seimo pritarimu tvirtina prezidentas ir paveda suformuoti jam Vyriausybę.
Pagal Seimo Statutą, prezidentui pateikus S. Skvernelio kandidatūrą, Seimo nariai klausimų D. Grybauskaitei negalėjo užduoti. Seimo salėje po prisistatymo bus klausinėjamas tik S. Skvernelis.
Pristatydama kandidatą į premjerus D. Grybauskaitė metė dar užuominą apie naktinį darbą parlamente: „Labai malonu visus matyti jau naujoje salėje, visi pasirengę, patyrę dabar, po naktinių darbų. Šis patyrimas geras, mes Briuselyje irgi naktimis kartais sėdime, tada labiau pažįsti vienas kitą ir žinai kiekvieno galimybes".
D. Grybauskaitė naujuosius Seimo narius praėjusį sykį regėjo senojoje Seimo salėje, kurioje parlamentarai prisiekė pagal Konstituciją.
Prezidentė teigia, kad S. Skvernelis sulaukė didžiulio visuomenės pasitikėjimo balsuojant už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir reitinguojant kandidatus. Už S. Skvernelį buvo paduota apie 116 tūkst. pirmumo balsų daugiamandatėje apygardoje.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad ministro pirmininko atsakomybė yra matyti viską ir rūpintis visais, atliepti viską, kas opiausia, surasti geriausią balansą tarp visuomenės lūkesčių bei realių galimybių.
Šalies vadovė sako, kad iššūkių bus labai daug, bet juos atlaikyti gali padėti buvusi patirtis vadovaujant Policijos departamentui bei dirbant vidaus reikalų ministru Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje.
„Tikiuosi Seimo pritarimo S. Skvernelio kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas", - sakė D. Grybauskaitė.
Pristačius kandidatūrą buvo pakviestas pats pretendentas į premjerus S. Skvernelis. Politikas sakė, kad nors jam teko stovėti prieš Seimą, tačiau jausmas ir jaudulys visiškai ne tie.
Kaip žinoma, S. Skvernelis į premjero pareigas yra deleguojamas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis. Pats R. Karbauskis yra Seimo narys, vadovauja frakcijai, bet atsisakė galimybės užimti postą Vyriausybėje. Tokį savo sprendimą jis visuomet motyvavo siekiu sugrąžinti į Seimą galios centrą, tačiau ekspertai teigia, kad tai gana neįprastas sprendimas, taip pat keliamas klausimas, ar S. Skvernelis sugebės likti savarankiškas nuo partijos lyderio R. Karbauskio. Pats S. Skvernelis nėra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.
Sakydamas savo kalbą S. Skvernelis pabrėžė Lietuvos pasiekimus, bet sakė, kad, nepaisant jų, nemaža dalis Lietuvos gyventojų savoje šalyje nesijaučia laimingi.
„Tą liudija savižudybių, priklausomybių, skurdo bei smurto mastai. Grėsmingiausia nepasitenkinimo Lietuvoje išraiška - nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija. Ši situacija šiandieninių geopolitinių grėsmių, kylančių iš demokratijos standartų ir tarptautinės teisės principų nesilaikančių kaimynų fone, reikalauja pasvertų ir atsakingų sprendimų", - sakė S. Skvernelis.
Kandidatas į premjerus paminėjo keletą problemų ir laukiančių iššūkių. Jis žadėjo kurti šeimoms palankią aplinką, sudaryti galimybes derinti darbo ir šeimos pareigas.
S. Skverneliui šis klausimas yra gana aktualus, mat politiko šeima prieš keletą mėnesių sulaukė kūdikio. Pats S. Skvernelis dažnai pabrėžia, kad sieks derinti premjero pareigas su tėčio pareigomis šeimoje. Politikas su žmona Silvija taip pat turi dar ir vyresnę dukrelę Eglę.
Politikas žada parengti programą, kuri skatintų gimstamumą bei pailgintų žmonių gyvenimo trukmę. „Lietuva negali toliau tylomis nykti", - sako S. Skvernelis, pridurdamas, kad šeimoms su vaikais turi būti pasiūlyta lanksti mokestinė sistema, kai gyventojų pajamų mokesčio dydis siejamas su vaikų skaičiumi.
S. Skvernelis taip pat dalį savo kalbos skyrė įvaikinimo problemoms aptarti. „Privalome pirmais mėnesiais po įvaikinimo šeimai skirti finansinę paramą, tolygią sumai, kuri buvo skiriama vaiko išlaikymui vaikų namuose ar šeimynoje", - sakė politikas. Jis taip pat užsiminė, kad abu tėvai turi gauti teisę į valstybės apmokamas vaiko priežiūros trumpalaikes atostogas.
Tai, kad kandidatas į premjerus pirmiausia aptaria darbo ir šeimos derinimą bei įvaikinimo problemas, yra gana nauja. Paprastai kandidatai šioms pareigoms dažnai susitelkia į ekonomines, energetikos ir užsienio politikos problemas.
S. Skvernelis taip pat skyrė dėmesio smurto šeimoje problemai, netiesiogiai prisiminė visą Lietuvą ištikusią nelaimę, kai tėvas savo mažamečius vaikus įmetė į šulinį. „Negalime užsimerkti prieš karą, vykstantį Lietuvos šeimose. Turime ir galime jiems padėti", - teigia kandidatas į premjerus.
Toliau jo kalba, kurią jis skaitė iš lapo, buvo skirta sveikatos apsaugai, ligų prevencijai, ankstyvajai diagnostikai. S. Skvernelis pažadėjo įgyvendinti aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą, stiprinti psichikos sveikatos paslaugas.
„Požiūris į silpniausius visuomenės narius apibūdina visuomenės brandą. Pasieksime, kad vyresnio amžiaus asmenys bei neįgalieji nesijaustų atskirti dėl savo amžiaus ar negalios", - aiškino S. Skvernelis.
Kalbos jis skyrė dėmesio regionų plėtrai, švietimui, darbo santykių subalansavimui. Daugelis jo kalbos aspektų tarsi atkartojo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą.
Ateityje – visuotinė karinė tarnyba
Kalbėdamas apie krašto apsaugą S. Skvernelis paminėjo, kad ateityje bus siekiama pereiti prie visuotinės karinės tarnybos. „Tai labai aiški ir vienareikšmė žinutė, tam reikia atlikti konkrečius pasirengimo darbus: investuoti į infrastruktūrą, ginkluotę, techniką, sukurti veiksmingus skatinimo ir motyvavimo mechanizmus", - teigė politikas.
S. Skvernelis paminėjo ir būtinybę ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, nes tai viena geriausių priemonių kovojant su informacinėmis grėsmėmis. „Šiandieniniai kariniai konfliktai prasideda būtent mūsų akyse. Privalome laiku užkirsti tam kelią", - sako kandidatas.
Paliesdamas užsienio politiką S. Skvernelis sakė, kad pagrindinis tikslas yra Lietuvos nepriklausomybės ir demokratijos išsaugojimas. Tačiau ne mažiau svarbu, pasak S. Skvernelio, užtikrinti ir sėkmingą ekonominę, socialinę valstybės plėtrą.
„Naujų saugumo ir kitų globalių iššūkių šviesoje NATO yra ir bus svarbiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos sistema, užtikrinanti valstybės saugumą, galimų agresorių atgrasymą", - teigia S. Skvernelis.
Europos Sąjungoje jis pasisako už nacionalinių valstybių vaidmens stiprinimą. Jis taip pat žadėjo dėti visas pastangas perkrauti santykius su Lenkija: „Aš dėsiu visas pastangas, kiek tai mano kompetencijoje, kad santykiai su šia valstybe įgautų kitą pagreitį ir būtų perkrauti", - sakė S. Skvernelis.
Papasakojo apie save
„Lietuvoje yra manančių, kad aš arba tokie kaip aš neturime teisės būti Seimo nariais, dar daugiau - stovėti tokioje tribūnoje kaip galimi kandidatai į ministro pirmininko pareigybę. Gal tokių yra ir šioje salėje? Neabejoju, kad tarp jūsų čia yra ne vienas politikas, galintis būti geresniu kandidatu nei aš. Puikiai žinau savo trūkumus, tačiau tarp šių trūkumų tikrai nėra nesąžiningumo, bailumo, veidmainystės, nenuoširdumo, žodžio nesilaikymo. Visada buvau ir esu komandinio darbo šalininkas, pirmenybę teikiu socialiniam dialogui, o ne konfliktiniam problemų sprendimo būdui. Esu ryžtingų sprendimų ir pokyčių šalininkas, tačiau ryžtas - tai ne fanatizmas, pokyčiai - ne radikalizmas ir revoliucijos", - teigė S. Skvernelis.
Po kandidato į premjerus kalbos sekė klausimų-atsakymų sesija. S. Skvernelis buvo klausinėjamas net 40 minučių, bet per tą laiką visi norintieji paklausti nespėjo. Dėl to kilo nepasitenkinimas, bet šis nedidelis konfliktas buvo išspręstas balsavimu: parlamentarai nutarė nepratęsti laiko klausimams.
Tarp spėjusiųjų buvo Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, kuris S. Skvernelio klausė apie elito ir likusios Lietuvos perskyrą.
„Jūs ne pirmą kartą išskiriate paprastą visuomenę ir visuomenės elitą. Paskutiniame sakinyje pasakėte: tarnausiu, ir paprastam žmogui, ir tebūnie elitui. „Vakarinės Palangos straipsnyje irgi skaitau tokią antraštę: „Mes atstovausime tai Lietuvos daliai, iš kurios šaiposi vadinamasis elitas". Tai norėčiau mažo komentaro: kas yra tas elitas, kaip prieš jį kovosite ir ar tai Lietuvos problema?" - klausė S. Gentvilas.
Šis klausimas kilo iš neseno S. Skvernelio interviu „Vakarinei Palangai", kuriame jis teigė, kad atstovauja vadinamajai paprastajai Lietuvos daliai, o ne elitui.
„Mes atstovausime būtent šiai didžiajai Lietuvos daliai, o tie, kas galvoja, kad jie yra elitas, nors to elitiškumo nematau, nes šmėžuoti televizijos ekrane ar interneto portale kasdien, tai nėra elitiškumo požymis, pamatys, kad mes subursime komandą, kuri iš tikrųjų atstovaus tai didžiajai Lietuvos daliai, iš kurios tas vadinamasis elitas ir šaiposi", - sakė interviu S. Skvernelis.
Maža to, jis kritiškai atsiliepė apie Lietuvos saugumu susirūpinusius feisbuko vartotojus: politikas sakė neabejojantis, kad daugumą tokių susirūpinusiųjų atėjus dienai X atsidurtų Vakaruose ir tėvynę mylėtų iš ten.
„Aš tikrai neskirstau visuomenės, su kuria reikėtų kovoti. Bet, mano galva, elitui atstovauja tie, kurie iš tiesų gali pasigirti pasiekimais kultūros srityje, mokslo, politikos srityje, savo profesijoje, o ne tie, kurie dažnai šmėžuoja televizijos ekranuose ar portaluose. Tai nėra elitas. Tai buvo skirta jiems, kurie norėdami ar nenorėdami formuoja pašaipų kultūrą, su kuria visi bandome kovoti, bet tampame jos įkaitais. Tai buvo sarkazmas. Aš tikrai neskirstau Lietuvos žmonių į gerus, blogis, žalius, raudonus", - į S. Gentvilo klausimą atsakė S. Skvernelis.