„Aš pritariu iš esmės, kad tikrai žmones, kurie kelia grėsmę, pirmiausia, sau ir aplinkiniams dėl besaikio alkoholio vartojimo būtų galimybė nustatyta tvarka teisiniu būdu izoliuoti ir tada skirti vieną ar kitą priemonę“, - žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Vis dėlto ministras tvirtino, kad į klausimą, ar priverstinis gydymas izoliavus asmenį bus efektyvus, dar turėtų atsakyti medikai, prisimindamas liūdną sovietmečio patirtį, kai vadinamuosiuose „gydomuosiuose profilaktoriumuose“ per prievartą gydyti asmenys išėję vėl grįždavo prie senų įpročių.
Ministras teigiamai įvertino SAM idėją, kad siūlyti izoliuoti asmenį galėtų ne tik nukentėjusieji, bet ir platesnis asmenų ratas - tai, jo nuomone, jau pasiteisino praktikoje taikant Smurto nuo artimos aplinkos įstatymą.
„Reikėtų atsisakyti tos minties, kad tik nukentėjusysis gali kreiptis, o čia bet kuris žmogus, matydamas smurtą artimoje aplinkoje, gali kreiptis ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tai vienas iš variantų ir toks galėtų būti. Nes alkoholizmas ir smurtas, nors kai kurie specialistai aiškina, kad nieko bendro neturi, bet man atrodo, kad turi“, - sakė jis.
S.Skvernelis patvirtino, kad šiuo metu Vyriausybėje rengiami projektai, kurie turėtų riboti alkoholio prieinamumą, tačiau konkrečių siūlymų neįvardijo.
Pernai lapkritį, po Kražiuose, kaip įtariama, nuo alkoholio priklausomo asmens įvykdyto keturių žmonių nužudymo ministras kritiškai vertino galimybę taikyti priverstinį gydymą.
„Kai yra „recidyvistai“, turbūt kalbos realiai neįmanoma surasti, kaip sėkmingai integruoti. Nežinau, ar daug tų sėkmingų istorijų gali būti. Dėl priverstinio gydymo - grįžtumėme gerokai atgal. Bet manau, kad turime paveikti tą žmogų, kurį įmanoma paveikti, kai jis pripažįsta problemą“, - BNS tuomet sakė jis.
Pagal SAM parengtas Narkologinės priežiūros įstatymo pataisas, priverstinis hospitalizavimas numatomas ne tik asmenims, kuriems diagnozuota išsivysčiusi priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, bet ir tiems, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija.
Pataisomis priverstinis gydymas galėtų būti taikomas, kai asmeniui pasireiškia „ryški abstinencijos būklė ir jos sąlygotas kasdienis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau kaip mėnesį“. Taip pat gydymas numatytas atvejais, kai asmuo „nekritiškai vertina savo būklę ir nepaiso daugkartinių artimųjų prašymų nutraukti psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ar savanoriškai kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, o kartu gyvenantys ar kitaip susiję asmenys patiria nuolatinį jų psichologinį ar fizinį smurtą, jų keliamą nesaugumo jausmą, taip pat finansinius nuostolius“.
Asmeniui nesutikus kreiptis į medikus pačiam, dėl priverstinio gydymo artimi žmonės, turėtų teisę kreiptis ir seniūnas, socialiniai darbuotojai.
Numatoma priverstinai hospitalizuoti ir nėščiąją, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė.
Pataisų autoriai tvirtina, kad jas rengiant remtasi Norvegijos, Švedijos, Lenkijos patirtimi.
Apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo ministrė prakalbo po šį rudenį įvykusios tragedijos Kražių miestelyje, kai nužudytos keturios moterys – manoma, kad jos tapo nuolat girtaujančio vyro aukomis.
Priverstinio gydymo kritikai abejoja jo veiksmingumu, jei žmogus nemotyvuotas keistis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, pagalbos gydant nuo alkoholizmo Lietuvoje reikėtų 150 tūkst. žmonių, o ne 50 tūkst., kaip manyta iki šiol.