– Pone Skverneli, kodėl Valstiečiai ir žalieji?
– Aš pasirinkau rizikingesnį kelią, bet užtat su tam tikrais iššūkiais, su galimybe daug ką daryti nuo balto popieriaus lapo. Taip pat rinkausi galimybę pačiam kurti programines nuostatas, kurios susijusios su mano sritimi ir tomis sritimis, kurios man aktualios. Taip pat tai šiandien vienintelė galimybė įeiti į politiką. Tik per partijos platformą gali dalyvauti Seimo rinkimuose, o šita partija atvėrė duris nepartiniams žmonėms.
– Nebuvo jokių sąlygų, kad jūs įstotumėte į partiją?
– Ne, tikrai ne. Kvietimas prieš pusę metų buvo paskelbtas viešai. Savo srities profesionalai tą išgirdo ir jungiasi į judėjimą, norėdami įnešti kažką naujo, ar naujus principus į mūsų politinį gyvenimą.
– Jūs sakėte, kad dar kalbėjote su dviem politinėmis jėgomis. Patikslinsiu – kalbėjote su trimis ir visos jos siūlė drauge eiti į Seimo rinkimus. Tai socialdemokratai, liberalai bei „Tvarka ir teisingumas“. Kokie buvo esminiai momentai, nulėmę jūsų sprendimą?
– Esminių momentų buvo daug. Išvardintos politinės jėgos yra labai skirtingos.
– Taip suprantu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ net nesvarstėte?
– Buvo kalbos, kai aš atėjau į ministeriją. Reikia priminti, kad kai aš atėjau į ministeriją, ją buvo sudrebinęs korupcijos skandalas, teko kuopti tą dalyką. Niekada negalima sakyti, kad visi vienos ar kitos partijos žmonės susitepę. Tikrai ne, tikrai yra daug gerų ir normalių žmonių. Bet buvo matomas noras ir ryžtas apsivalyti, neieškoti sąmokslo teorijų, pripažinti problemą, kad tai yra kriminalinė byla ir keistis. Bet, matyt, pasirinko kitokį kelią. Po to, kai partija (kaip juridinis asmuo) tampa įtariamuoju, tai man būtų sunku save ten įsivaizduoti.
– Jūs būsite įrašytas pirmuoju numeriu Valstiečių ir žaliųjų sąraše, taip pat dešimtuke bus nemažai jūsų komandos narių. Kas yra jūsų komanda?
– Šiandien žinia yra tokia, kad yra mano apsisprendimas padarytas. O dėl personalijų, dėl žmonių, kurie bus greta, dėl sąrašo ir preliminarių vietų mes paskelbsime po Velykų, specialioje spaudos konferencijoje, kur galėsite susipažinti su tais žmonėmis, kurie, kaip jau minėjau, eina kartu su R. Karbauskiu, su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
– Tarp jų neabejotinai bus Povilas Malakauskas?
– Negaliu šito pasakyti. Abejoju.
– Jūs abejojate, kad jis kartu su jumis eis į Seimą?
– Tai yra labai vertingas žmogus, vertingas profesionalas, bet jis yra valstybės tarnautojas, apsisprendęs dirbti toliau tose pozicijose, kur dabar dirba.
– Pagal koalicijos sutartį, kuri aišku nėra joks teisinis dokumentas, o politinis susitarimas, jūsų vadovaujama ministerija priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“. Ji jus delegavo į šias pareigas. Dabar jos pirmininkas ragina trauktis. Kaip jūs elgsitės?
– Makabriškai skamba, kad Lietuvos Respublikos ministerija priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“. Deja, tokios politinės nuostatos šiandien, kad ministerijos yra partijų. Yra vienetukai, pusantro, pagal naudingumo ir pelningumo koeficientus, tai man tai yra nesuprantama ir nepriimtina.
– Jūsų ministerija turbūt lygi vienam balui.
– Visiškai buvo vertinama nepelninga, bet kaip parodė istorija, tai buvo bandoma iš ministerijos tą pelną pasidaryti. Ir tik dėl STT tai neįvyko. O šiaip, pareiškimas yra aiškiai išsakytas ir nematau čia jokios problemos. Tikrai kėdė nėra vertybė arba tikslas. Nesinori daryti analogų. Vėl kai premjeras užsienyje, tai kažkas kažkur čia įvyksta. Grįš premjeras ir aš tą sprendimą padarysiu. Žinant mentalitetą ir tradicijas, kad ministerija priklauso kažkokiai partijai, tai nėra leista. Aš nesu partijos narys, nebuvau ir nebūsiu.
– Kitaip tariant, jūs esate apsisprendęs paduoti pareiškimą premjerui ir tegul jis sprendžia?
– Aš nenoriu daryti to paties, kas kartą jau buvo padaryta. Aš apsisprendęs su premjeru susitikti, jam pasakyti, kokia yra situacija. Jei aš esu kliuvinys dirbti Lietuvai ir šiai vyriausybei vykdyti savo programą, absoliučiai tą pačią sekundę priimčiau sprendimą.
– Ministre, jūs atsakomybę užkraunate premjerui.
– Aš neužkraunu. Tačiau bet kuriuo atveju, šitame sprendime dalyvauja ministras, tai pareiškimas bus. Yra premjeras, kuris toliau tą procedūrą daro ir toliau prezidento dekretas. Nedarykime iš to esminio dalyko, čia šalutinis dalykas.
– Jūs nelinkęs užkrauti sprendimo premjerui?
– Aš linkęs priimti bendrus sprendimus. Kartu su premjeru vyriausybėje dirbdami daugiau nei pusantrų metų priiminėjame bendrus sprendimus.
– Ar jūsų sąrašas taip ir vadinsis – Valstiečių žaliųjų sąjunga, ar kursite kažkokią koaliciją nauju pavadinimu?
– Ne, tikrai koalicijos nebus. O pavadinimas nemanau, kad kažką turėtų įžeisti. Jis yra pakankamai informatyvus ir nereikia jo sieti vien su kaimiškomis vertybėmis ar ekologija. Rinkiminė programa, vizijos ir perspektyvos apima visas gyvenimo sritis ir nėra angažuotos į vieną ar kitą sritį. Patys galėsite įvertinti, kiek ji yra valstietiška. O šiaip didžioji Lietuvos dalis yra kaimiškos vietovės, mes beveik visi esame iš kaimų į Vilnių atvykę, retas kuris esame tikras miestietis. Mes visi kaimiečiai esame.
– Buvęs policininkas, generalinis komisaras, vidaus reikalų ministras, o dabar valstiečių partijos sąraše. Skamba neįtikinamai. Ką jūs turite bendro su valstiečiais?
– O man – įtikinamai. Vėl jūs siejate su pavadinimu, o aš sieju su turiniu. Nei viena politinė jėga taip plačiai neatvėrė durų žmonėms, kurie tikrai nori kažką keisti, yra savo sričių profesionalai. Kitokios galimybės nėra. Savivaldos rinkimai parodė, kad žmonės pasitiki visuomenininkais, savo savivaldybių autoritetais, profesionalais. Tai čia yra unikali galimybė. Be to, pamatysite nuostatas, kurios bent jau man atrodo labai svarbios, tai nacionalinis saugumas, viešasis saugumas ir kitos sritys. Jas aš tikrai galiu paveikti, kartu su komanda priimti sprendimus. Žmonės yra skirtingi, todėl ieškoma kompromisų, tuos sprendimus priimti ir įgyvendinti. O ne šventai laikytis postulatų, kaip yra kitur. Daug kas sako, kad čia priešpartinė sistema. Jokiu būdu. Tačiau partijų yra skirtingų. Vienų labai keista veiklos filosofija, kitos tradicinės, normalios ir stiprios. Tie žmonės, kurie tose partijose dalyvauja nuo pradžios, jie į atėjūnus žiūri skeptiškai, jei jis yra vienas. Šitoje situacijoje aš esu ne vienas, mūsų yra gerokai daugiau. Tikėtina, kad pagal tą preliminarų sąrašą ir trisdešimtuke bus žmonės, kurie yra atsiliepę į tą partijos šauksmą, o ne partijos narių.
– Kodėl jūs nestojate į partiją, jei ji tokia puiki ir atvira? Kodėl sėdite ant galinės sėdynės?
– Aš nesėdžiu ant galinės sėdynės. Aš tik sakau, kad šiandien aš nematau savęs jokios partijos nariu. Bet niekada nesakyk niekada.
– O kodėl jūs nematote savęs jokios partijos nariu? Gal galvojate apie tolesnę perspektyvą, prezidento rinkimus, kur nepartiniams sekasi geriau?
– Labai toli žiūrite ir be jokio pagrindo. Tam tikri veiksmai, kurie susiję su negera partijų subkultūra atgraso. Nesinori būti eiliniu partijos nariu, gauti „zadanijas“ ir jas paskui vykdyti neturint galimybės būti savarankišku ir nepriklausomu. Kitoks esu pagal savo natūrą. Aš visada buvau, esu ir būsiu savarankiškas tiek, kiek leidžia galimybės. Vertinu nepriklausomybę, bet esu komandos narys. Komandos nariu esu nuo policijos laikų. Didžiuojuosi, kad turėjau garbingą policininko profesiją, nors dabar ir bandoma sumenkinti tą pabrėžiant. Dabar ministerijoje taip pat dirbu su komanda ir tai man yra labai svarbu.
– Komanda, kuri ateis, daugiausia bus iš vidaus reikalų sistemos?
– Tikrai ne, nesusisiaurinkime. Per pusantrų metų ministerijoje mes ėmėmės įvairiausių sričių – nuo švietimo iki patyčių, šeimos klausimų.
– Net sportas formaliai pavaldus vidaus reikalų sistemai.
– Taip, ir ten nemažai problemų, jei kalbėtume apie žmonių ateitį, kad reikėtų investuoti ne į jų gydymą, o prevenciją ir sveiką gyvenimo būdą. Tai nėra vien mūsų sistemos žmonės. Nėra jokio policijos būrio ir apskritai būrio nėra.
– Ar jūs prognozavote savo lūkesčius, norus? R. Karbauskis šiandien sakė, kad norite tapti didžiausia frakcija, bet tai viso labo tik žodžiai. O realios galimybės? Matant tam tikrą dinamiką panašu, kad valstiečiai ir be jūsų būtų tapę parlamentine partija. O su jūsų ir jūsų komandos atėjimu, kokia ambicija?
– Ambicija pati aukščiausia, aš visada sau kėliau aukščiausius tikslus. Aš tik galiu patvirtinti, kad tikslas – didžiausia frakcija Seime.
– Ir tas atsistatydinimas iš ministro pareigų jums tik atrištų rankas vykdyti rinkimų kampaniją?
– Ji kažkada prasidės. Šiais metais rinkimai prasidėjo gerokai per anksti. Ir tikrai daug darbų ir problemų, kuriuos neišvengiamai reikia padaryti.
– Būtumėte norėjęs dar pasibranginti?
– Jei aš būčiau norėjęs pasibranginti, tai aš galėjau tempti gumą iki rugpjūčio pradžios. Būčiau pasielgęs taip, kaip kažkam, matyt, įprasta daryti. Aš dabar tą padariau. Ir pasakiau tų partijų lyderiams, kad buvo smagu bendrauti, buvo galima rasti daug galimybių, bet aš pasirinkau kitą kelią, todėl nepuoselėkite vilčių su manimi ir tuos darbus darykite su kitais žmonėmis. Mano pasakymai sukėlė tam tikrą reakciją, bet yra kaip yra.