„Šiandien yra kovo 1 diena, alaus pramonės bankroto diena, nes įsigaliojo nauji tarifai, užsidaro gamyklos, atleidžiami darbuotojai. Deja, tą kaltę turime prisiimti“, - sakydamas įžanginę kalbą „Valstybės“ ekonomikos konferencijoje ironijos negailėjo S. Skvernelis.
Gamyklų uždarymu ir darbuotojų atleidimu dažnai gąsdina alkoholio gamintojai, pridurdami, kad pakėlus akcizus alkoholiui ir rūkalams gyventojui rinksis pirkti šiuos produktus kaimyninėse valstybėse. Iš dalies šiam argumentui pritaria ir kai kurie ekonomistai.
Tačiau S. Skvernelis konferencijoje kalbėjo apie būsimas pertvarkas. Tiesa, jokių konkretybių nepateikė, bet teigė, kad ekonomika bus pertvarkyta sistemiškai ir bus pasiremta nestandartiniais sprendimais.
„Suprantame ir svarbą būti atviriems, todėl apie planus esame linkę kalbėtis ir su verslu, kaip su partneriais, ir ieškoti efektyviausių sprendimų ekonomikos postūmiui. Tą mes darome, tikrai esame pakankamai atviri, kalbamės su partneriais, diskutuojame, įsiklausome. Dar daugiau, tas mūsų atvirumas sukelia tam tikras bangas. Kaip pavyzdį galiu paminėti (ir tuo džiaugiuosi) 17-os Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą“, - sakė S. Skvernelis.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą premjeras koaliciją sudarantiems Seimo nariams pristatė pirmadienį. Tačiau tai buvo žalias „projekto projektas“, kaip jį pavadino S. Skvernelis. Visuomenei planas, kuriame tampa aišku, ką gali pertvarkyti dabartinė Vyriausybė, nebuvo paviešintas, tačiau DELFI šį planą gavo, išanalizavo ir paskelbė visuomenei svarbiausias planuojamas reformas ar pertvarkas.
„Aš džiaugiuosi, kad šis priemonių planas tapo labai įdomus ir svarbus visiems, mes jį ruošiamės šiandien-ryt paskelbti oficialiai“, - sakė S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie pertvarkas premjeras minėjo konkurencingos ekonomikos sukūrimas, viešojo sektoriaus pertvarką, sisteminę mokesčių peržiūrą, kovą su šešėline ekonomika ir korupcija.
Pirmuoju klausimu S. Skvernelis sako, kad vienas iš iššūkių yra kompetentinga darbo jėga. Jo manymu, tai pagrindinė priežastis, kodėl norima kuo greičiau startuoti su švietimo pertvarka.
„Jei mes šito žingsnio nesugebėjime padaryti, kalbėti apie ateitį, kalbėti apie konkurencingas darbo vietas, apie galimybę plėsti pajėgumus konkurencingai dalyvauti rinkose, mes negalėsime kalbėti, nes rengiame to, ko nereikia, arba rengiame taip, kad tie žmonės nėra konkurencingi darbo rinkoje“, - sakė premjeras.
Jis paminėjo, kad šiam tikslui labai svarbus profesinis mokymas, ypač dualinis rengimas, kai besimokydamas asmuo turi galimybę įgyti konkrečios praktikos įmonėse. Tiesa, jis kalbėjo apie valstybės pagalbą, kad darbdaviai sutiktų dalyvauti tokiame modelyje ir kad savivaldos institucijos taptų profesinio mokymo įstaigų steigėjomis. Apie mokamus atlyginimus darbuotojams ir nacionalinį susitarimą šiuo klausimu S. Skvernelis neužsiminė.
„Man teko važinėti po regionus, nėra ko slėpti, buvau Trakuose, vienoje iš įmonių. Tai Lietuvos bendra įmonė su vokiško kapitalo investuotoju, kuriems reikalingi mechanikai, elektromechanikai dalyvauti aukštos kokybės reikalaujančiuose procesuose, dirbti su technologijomis, o vienintelė profesinė mokykla tame regione (o tai turizmo regionas) rengia žemės ūkio specialistus“, - nusistebėjo premjeras.
Kalbėdamas apie investicijų pritraukimą, S. Skvernelis sako, kad Lietuvoje investuotojams rodomas miškas ir siūloma ten statyti gamyklą, kai visi puikiai supranta, kad norint iš miško padaryti gamyklai tinkamą plotą, reikės įveikti gausybę biurokratinių procedūrų.
S. Skvernelis sako, kad tiesioginių užsienio pritraukimas ir išlaikymas bus jo prioritetas. Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžta pajamų nelygybė, kaip prioritetas, nepaminėta.
Premjeras, be kita ko, minėjo, kad neteisinga kalbant apie darbo vietų kūrimą regionuose minėti tik viešąjį sektorių. Jo duomenimis, dėl kurių jis nebuvo visiškai tikras, viešajame sektoriuje, įskaitant valstybės ir savivaldybės įmones, iš viso dirba apie 380 tūkst. žmonių Lietuvoje. „Jei mes norime pasakyti, kad tik biudžetinis sektorius išlaiko darbo vietas regionuose, tai padarykime visą valstybę biudžetiniu sektoriumi“, - sakė S. Skvernelis, pridurdamas, kad su tokiu požiūriu negalima nieko daryti ir reikalauti viešojo sektoriaus efektyvumo.
Jo nuomone, savivaldybės turėtų būti aktyvesnės medžiodamos investicijas, joms turi būti kuriamos paskatos. Premjeras sako, kad tai bus daroma per pinigus, kad savivaldybės būtų suinteresuotos pritraukti investuotojus.
„Turime šviežią atvejį, kai Kėdainių rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad jiems nereikalingas užsienio investuotojas tame regione (keliasdešimt milijonų eurų investicijų), nes Kėdainiuose jau taip daug chemijos pramonės ir dar vienas objektas kelia grėsmę ekologijai galbūt, nors nežiūrima į aplinkos vertinimo ataskaitas“, - piktinosi S. Skvernelis, klausdamas, gal Lietuvoje ir savivaldybėse nenorima konkurentų.
Pasak premjero, investicijas stabdo biurokratinės procedūros, korupcija. „Mūsų verslui aš nepriekaištauju, nes tokios tradicijos buvo suformuotos, verslas buvo priverstas taip gyventi kažkada, tikiuosi, to mūsų šalyje bus vis mažiau ir mažiau. Tu negali teisėtu keliu gauti vieną ar kitą sprendimą, reikia elgtis įvairiai – arba neteisėtai, arba ieškoti lobisto, užtarėjo, proteguotojo, tą mentalitetą perimti užsienio investuotojui pakankamai sudėtinga arba partneriui pasakyti, kad žinai mums reikės turėti išlaidoms smulkioms grynųjų pinigų“, - apgailestavo S. Skvernelis.
Daug dėmesio premjeras skyrė ir valstybės tarnybos sektoriaus temai, mat laikomasi pozicijos, kad šis sektorius Lietuvoje yra per didelis ir kad į jį šiuo metu neįmanoma prisitraukti kompetentingų žmonių.
S. Skvernelis pripažino, kad valstybės tarnyba natūraliai priešinasi mažinimams ir apkarpymams. Su tuo jis siejo ir keistą planavimą, kai Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane daugelio darbų pabaiga - 2019 m. pabaiga arba 2020 m. pabaiga.
„Dar geriau 2020 m. V ketvirtį. Tada būtų viskas labai gerai, ramu ir sėkminga", - rūstavo S. Skvernelis.
Šio Seimo kadencija baigiasi 2020 m. lapkritį. Prezidento rinkimai numatomi 2019 m.
Premjeras taip pat žadėjo darbo jėgos apmokestinimo pertvarką, bet plonybių neminėjo.
Šiuo metu darbo jėga, dirbanti pagal darbo sutartis, apmokestinama 55 proc. tarifu, įskaitant gyventojų pajamų mokestį, įmokas „Sodrai", privalomąjį sveikatos draudimą, tuo metu dirbantieji pagal individualios veiklos liudijimus, pagal verslo liudijimus arba ūkininkai apmokestinami kur kas menkiau.
S. Skvernelis sako, kad mokesčių sistema turi mažinti nelygybę, prisidėti prie ekonomikos augimo, didinti užimtumą, skatinti produktyvumą.
Jo teigimu, darbo jėgos mokesčių našta turi mažėti, turi būti peržiūrimos neefektyvios mokestinės lengvatos, mokestinėmis priemonėmis turi būti skatinamos investicijas į inovacijas ir mokslinius tyrimus. Pasak S. Skvernelio, jau aišku,kad mokesčių našta turi mažėti mažiausiai uždirbantiems.